Jaunų žmonių išklausymas tampa vis aktualesne tema: „Tele2“ atliktas tyrimas parodė, kad maždaug kas penktas 18-29 metų žmogus po pokalbio apie emocinę savijautą ar asmeninius sunkumus nesijautė iki galo išgirstas.
16 proc. apklaustų jaunuolių teigė, kad per paskutinį tokį pokalbį jautėsi išklausyti tik iš dalies, o 4 proc. nurodė visai nesijautę išgirsti. Taigi, nors apie savo išgyvenimus kalbama, vien pokalbio ne visada pakanka, kad žmogus pajustų sulaukęs dėmesio ir supratimo.
Greitas atsakymas dar nereiškia kokybiško pokalbio
„Tele2“ rinkos tyrimų vadovės Skaistės Varnienės teigimu, technologijos leidžia su artimaisiais ir draugais susisiekti akimirksniu, tačiau greita žinutė ar atsakymas savaime nesukuria artimo ryšio.
Anot jos, dirbtinis intelektas žmones pratina prie atsakymų per kelias sekundes, tačiau emociniams pokalbiams dažnai reikia daugiau laiko. Technologijos gali padėti užmegzti kontaktą, bet tikras ryšys priklauso nuo žmogaus dėmesio ir įsitraukimo.
„Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pabrėžia, kad svarbu ne tik suteikti galimybę žmogui išsikalbėti. Reikšmės turi ir pašnekovo reakcija: ar jis priima kito žmogaus mintis bei jausmus, ar neskuba vertinti ir dalyti patarimų.
Kodėl patarimai ne visada padeda?
Viena dažniausių klaidų klausantis – noras kuo greičiau išspręsti kito žmogaus problemą. Nors toks elgesys dažnai kyla iš rūpesčio, neprašyti patarimai, bandymas guosti ar savo patirties pasakojimas gali nukreipti dėmesį nuo to, ką žmogus iš tiesų išgyvena.
Psichologo teigimu, tokiose situacijose kartais daugiau padeda paprastas pripažinimas, kad kitam sunku, ir kvietimas papasakoti daugiau. Klausymasis nėra vien tinkamų žodžių parinkimas – svarbūs ir kantrybė, dėmesys bei gebėjimas pabūti šalia.
Jeigu neaišku, ar žmogus tikisi patarimo, ar jam reikia tiesiog palaikymo, rekomenduojama to paklausti tiesiai. Emocijų apimtam žmogui sprendimai dažnai nėra svarbiausia pokalbio dalis, todėl daugiau erdvės jiems gali atsirasti jausmams nuslūgus.
Emocijoms reikia daugiau laiko
M. Kriščiūnas pažymi, kad žmogaus emocijos neveikia taip pat, kaip dirbtinio intelekto sistemos. Joms gali reikėti tylos, pasikartojimo, laiko ir galimybės išbūti neapibrėžtume.
Pasak psichologo, kai žmonės pripranta prie greitų reakcijų, gali kilti noras sudėtingas situacijas kuo greičiau supaprastinti patarimais ar konkrečiais sprendimais. Tačiau kartais labiausiai padeda atviras pripažinimas, kad atsakymo nežinai, bet esi pasirengęs pabūti kartu.
Todėl jaunų žmonių išklausymas apima ne tik pokalbį, bet ir gebėjimą neskubėti, nepertraukti bei nesistengti bet kokia kaina pataisyti situacijos.
Iniciatyva kviečia mokytis išgirsti kitą
Į klausymosi svarbą šiemet atkreipia dėmesį „Jaunimo linijos“ iniciatyva „Žalia šviesa gyvenimui“, kurią remia ir „Tele2“. Jos šūkis primena, kad technologijos gali padėti žmonėms susisiekti, tačiau tikras ryšys nėra automatiškai sukuriamas greitais atsakymais.
Iniciatyva kviečia ne tik atviriau kalbėti apie emocinę sveikatą, bet ir mokytis išgirsti kitą – neskubėti vertinti, taisyti ar siūlyti sprendimą, kai žmogui pirmiausia reikia būti išklausytam.
Šaltinis: elta.lt
