2027 metų biudžeto projektas sulaukė politinės kritikos dėl planuojamo didelio deficito, augančios valstybės skolos ir nepakankamai aiškaus plano, kaip ateityje bus finansuojami didėjantys įsipareigojimai. Vytautas Mitalas teigia, kad valdžia gerovės valstybę kuria skolintomis lėšomis, o dalį problemų gali palikti būsimai Vyriausybei.
Jo vertinimu, projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis valdžios sektoriaus deficitas. Tai reiškia, kad valstybė planuoja išleisti daugiau, nei surinks pajamų. Mitalas atkreipia dėmesį, jog pagal Finansų ministerijos projekcijas deficitas vėlesniais metais taip pat gali išlikti didesnis nei 3 proc. BVP.
Įspėja dėl didėjančios skolos naštos
Politikas remiasi Valstybės kontrolės vertinimu, kad biudžeto projektas neatitinka nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės. Pasak jo, dėl to valstybės skola gali augti sparčiau, o galimybės ateityje reaguoti į ekonominius ar geopolitinius sukrėtimus mažėti.
Numatoma, kad 2027 metų pabaigoje valdžios sektoriaus skola sudarys 48,2 proc. BVP. Mitalas taip pat nurodo, kad vien palūkanoms 2029 metais gali prireikti apie 2 mlrd. eurų. Jo teigimu, šios lėšos negalės būti skirtos kitoms valstybės reikmėms, pavyzdžiui, mokykloms, sveikatos apsaugai ar infrastruktūrai.
Mitalas pabrėžia, kad pats skolinimasis nebūtinai yra žalingas, kai lėšos naudojamos saugumui, strateginėms investicijoms ar ekonominiams sunkumams įveikti. Tačiau jis kritikuoja sprendimus skolintus pinigus skirti ilgalaikiams socialiniams įsipareigojimams, kurie, jo vertinimu, nesukuria pakankamos grąžos ateityje.
Gynybos poreikiai, politiko teigimu, nepaaiškina viso deficito
Politikas nesutinka, kad didelį biudžeto deficitą galima paaiškinti vien gynybos finansavimo poreikiais. Jo vertinimu, net grąžinus gynybos išlaidas į 2019 metų lygį, dėl socialinių išlaidų ir palūkanų liktų beveik 1 mlrd. eurų deficitas.
Mitalas teigia, kad Vyriausybė turėtų aiškiai įvertinti, kurios papildomos išlaidos yra ilgalaikės, kokiomis pajamomis jos bus finansuojamos ir kokių prioritetų gali tekti atsisakyti. Jis taip pat atkreipia dėmesį į investicijas į inovacijas, verslumą, skaitmenizaciją ir eksportą. Pasak politiko, mažėjant tokioms investicijoms ateityje gali būti sunkiau uždirbti lėšų augantiems įsipareigojimams.
Kritikuoja biudžeto rengimo procesą
Vertindamas biudžeto svarstymą, Mitalas teigia, kad finansų ministras Taurimas Valys kritikos sulaukė ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiosios koalicijos partnerių. Demokratai ir valstiečiai esą pasigedo dialogo, o dalis parlamentarų kritikavo ministro bendravimą su Seimo frakcijomis ir komitetais.
Šaltinyje taip pat minima buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus išsakyta abejonė dėl ministro pasirengimo pareigoms. Mitalas teigia, kad tarp koalicijos partnerių kylantys nesutarimai kelia klausimų dėl Vyriausybės stabilumo, ypač tuo metu, kai turi būti priimami svarbiausi finansiniai sprendimai.
Valstybės kontrolė prognozuoja tolesnį deficitą
2027 metų biudžeto projektas, Mitalo teigimu, turėtų būti vertinamas ne tik pagal ateinančių metų išlaidas, bet ir pagal tai, ar valstybė sugebės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus po penkerių ar dešimties metų.
Jis nurodo, kad Valstybės kontrolės spalio 20 dienos analizėje prognozuojama, jog 2028 metais deficitas gali siekti 4,6 proc. BVP, o 2029 metais išlikti arti 4 proc. Todėl Vyriausybė raginama pateikti konkretų planą, kaip stabilizuoti valstybės skolą ir užtikrinti ilgalaikius pajamų šaltinius.
Šaltinis: elta.lt
