Šeimos veiksmų planas krizės atveju parengtas vos 3 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo metu artimiausią priedangą bent apytikriai žino 65 proc. apklaustųjų, o apie veiksmus išgirdus pavojaus sirenas ar gavus oficialų perspėjimą žino arba iš dalies žino 70 proc. gyventojų.
Tai parodė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Jame dalyvavo 1010 žmonių nuo 18 iki 75 metų iš visos Lietuvos, o apklausa vykdyta 2026 metų rugpjūčio 27-rugsėjo 4 dienomis.
Informacijos daugėja, tačiau pasirengimas namuose nesikeičia
Apklausos duomenimis, išsamų šeimos veiksmų planą, kuriame būtų numatyta susitikimo vieta, svarbiausi kontaktai, atsakomybės ir evakuacijos tvarka, turi tik 3 proc. gyventojų. Daugiau nei trečdalis apie tai su artimaisiais yra kalbėję, tačiau konkrečių susitarimų nėra įtvirtinę.
Panaši padėtis ir dėl išvykimo krepšio. Bent iš dalies jį yra pasiruošę du iš dešimties apklaustųjų. Kita vertus, 72 proc. gyventojų mano, kad galėtų bent iš dalies savarankiškai išgyventi tris paras, arba 72 valandas, be išorinės pagalbos.
Šeši iš dešimties respondentų mano, kad Lietuvos visuomenė yra prastai pasirengusi krizėms, nelaimėms ar ekstremaliosioms situacijoms. Palyginti su 2025 metų tyrimu, taip manančių žmonių dalis padidėjo beveik 10 procentinių punktų.
Gyventojai kaip pagrindines nepakankamo pasirengimo priežastis nurodė įsitikinimą, kad krizė jų nepalies, pasirengimo atidėliojimą dėl kitų darbų ir stresą, kurį kelia mintys apie galimas nelaimes. Taip pat sumažėjo tikėjimas, kad krizės atveju valstybė ar institucijos pasirūpins gyventojais: per metus šis rodiklis krito nuo 31 iki 19 proc.
Vis daugiau žmonių žino artimiausią priedangą
Per metus tiksliai artimiausios priedangos vietą žinančių gyventojų dalis išaugo nuo 25 iki 33 proc. Bent apytikriai ją žino maždaug du trečdaliai apklaustųjų.
Pagerėjo ir gyventojų žinios apie elgesį išgirdus pavojaus signalus. Žinančių arba bent iš dalies žinančių, kokių veiksmų tokiu atveju imtis, dalis padidėjo nuo 61 iki 70 proc.
Pasak Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinės sekretorės Ingridos Damulienės, konkretus ir nuoseklus informavimas padeda gyventojams geriau suprasti, kur ieškoti saugios vietos ir kaip reaguoti į perspėjimus. Vis dėlto vien žinoti priedangos adresą nepakanka, jei nėra numatyta, kaip šeima bendraus, kur susitiks ir ką darys evakuacijos atveju.
Trūksta praktinių įgūdžių
Tyrimas parodė, kad pasitikėjimas savo gebėjimu atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios taip pat šiek tiek padidėjo. Taip manančių gyventojų dalis per metus išaugo nuo 51 iki 53 proc. Informacijos apie pasirengimą krizėms žmonės dažniausiai ieško nacionalinio transliuotojo kanaluose ir platformoje LT72.
Tačiau praktinių įgūdžių daliai gyventojų vis dar trūksta. Pirmosios pagalbos mokymuose per pastaruosius metus dalyvavo kas dešimtas apklaustasis, o savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą pasitiki mažiau nei trečdalis gyventojų.
Karinio konflikto atveju gerai arba labai gerai žinotų, kaip elgtis, vos penktadalis respondentų. Tiek pat gyventojų tiksliai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos, jei jos krizės metu prireiktų jiems patiems ar artimam žmogui.
Tyrimo duomenys rodo, kad šeimos veiksmų planas daugeliui vis dar lieka tik bendrai aptarta, bet neužrašyta idėja. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos, atnaujinti kontaktus, pasitikrinti artimiausią priedangą, pradėti komplektuoti išvykimo krepšį ir atnaujinti pirmosios pagalbos žinias.
Šaltinis: elta.lt
