Prasidėjus šildymo sezonui ir didėjant neapibrėžtumui dėl paskolų įmokų, šeimoms patariama iš naujo įvertinti savo finansus. VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros vedėja Irena Danilevičienė teigia, kad šeimos biudžeto planavimas gali padėti sumažinti įtampą ir pasiruošti galimiems išlaidų pokyčiams.
Ekspertės vertinimu, svarbiausia nepasiduoti panikai, o tiksliai išsiaiškinti, kiek pinigų kas mėnesį skiriama būtiniausioms reikmėms, paskolai ir išlaidoms, kurių būtų galima laikinai atsisakyti.
Didėjanti paskolos įmoka gali reikšmingai paveikti biudžetą
Jeigu EURIBOR padidėja 1 procentu, šeima, turinti 100 tūkst. eurų paskolą, per mėnesį gali mokėti maždaug 50-60 eurų daugiau. Esant apie 150 tūkst. eurų paskolai, įmokos augimas būtų maždaug pusantro karto didesnis.
Toks pokytis gali prilygti papildomam savaitiniam pirkinių krepšeliui arba vaiko būrelio mėnesio mokesčiui. Todėl dalis šeimų, bandydamos sumažinti išlaidas, pirmiausia atsisako nebūtinų pirkinių ar veiklų, tačiau ekspertė rekomenduoja sprendimus priimti įvertinus visą finansinę situaciją.
Nuo ko pradėti tvarkant šeimos finansus?
Pirmiausia verta atlikti šeimos biudžeto auditą. Peržiūrėjus kelių pastarųjų mėnesių išlaidas, galima aiškiau pamatyti, kam išleidžiami pinigai ir kurios išlaidos yra būtinos, o kurios gali būti sumažintos.
- būsto išlaidos ir paskolos įmoka
- maistas ir kasdienės reikmės
- transportas
- vaikų poreikiai
- prenumeratos, abonementai ir impulsyvūs pirkiniai
Ekspertė taip pat ragina pasirūpinti finansiniu rezervu, kuris leistų padengti bent 3-6 mėnesių būtinąsias išlaidas. Tai gali suteikti daugiau saugumo netikėtai sumažėjus pajamoms ar padidėjus mėnesio įmokoms.
Mažos išlaidos per mėnesį gali virsti reikšminga suma
Peržiūrint biudžetą verta atkreipti dėmesį į išlaidas, kurios atrodo nedidelės, tačiau kartojasi kasdien ar kas mėnesį. Kava išsinešimui, impulsyvūs užkandžiai, nenaudojamos prenumeratos ar dažnas naujų drabužių pirkimas ilgainiui gali sudaryti reikšmingą sumą.
Atsisakius dalies tokių išlaidų ir pasirinkus pigesnes alternatyvas, pasak I. Danilevičienės, kai kuriais atvejais galima sutaupyti apie 100-200 eurų per mėnesį. Šiuos pinigus būtų galima skirti didesnei paskolos įmokai, rezervui ar ilgalaikiam kaupimui.
Siūlo pritaikyti išlaidų ir taupymo proporcijas
Finansų planavimui gali būti naudojama 50/30/20 taisyklė: maždaug 50 proc. pajamų skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – poreikiams ir norams, o 20 proc. – taupymui bei investavimui. Vis dėlto paskolų turinčioms šeimoms šias proporcijas reikėtų pritaikyti pagal realias pajamas, įsipareigojimus ir šeimos poreikius.
Ekspertė taip pat pataria nelaikyti visų laisvų pinigų einamojoje sąskaitoje. Kaip galimas alternatyvas ji mini valstybės obligacijas, terminuotuosius indėlius ir ETF fondus. Prieš pasirenkant konkrečią priemonę svarbu įvertinti jos riziką, terminą ir tai, kada gali prireikti sukauptų pinigų.
Šeimos biudžeto planavimas, pasak I. Danilevičienės, turėtų tapti ne vienkartiniu veiksmu, o reguliariu įpročiu. Net ir nedidelė nuolat atidedama suma ilgainiui gali tapti finansiniu rezervu arba būti panaudota vaikų ateities išlaidoms.
Jaunoms šeimoms taip pat rekomenduojama pasidomėti valstybės parama, socialinėmis išmokomis ir lengvatomis. Pasikeitus šeimos finansinei padėčiai ar būsto vertei, verta su banku aptarti, ar nėra galimybių peržiūrėti paskolos sąlygų.
Šaltinis: elta.lt
