Europos saugumui stiprinti nepakaks vien didesnių išlaidų gynybai. Europos Komisijos narys Andrius Kubilius Vilniuje vykusiame tarptautiniame renginyje pabrėžė, kad universitetų vaidmuo Europos saugumui tampa vis svarbesnis, nes būtent juose gimsta idėjos, galinčios virsti technologinėmis ir politinėmis inovacijomis.
Spalio 16 dieną Mykolo Romerio universitete vykusiame renginyje, kurį MRU surengė kartu su Didžiosios universitetų chartijos observatorija, už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys kalbėjo apie aukštųjų mokyklų reikšmę Europos ateičiai. Savo pranešimą jis pradėjo asmeniniu pasakojimu apie studijų pasirinkimą sovietmečiu.
Studijų pasirinkimą lėmė sovietmečio aplinka
Vilniaus universiteto Mažojoje auloje A. Kubilius prisiminė, kad jaunystėje jį labiau domino humanitariniai mokslai, tačiau tėvas, literatūros profesorius, ragino rinktis fiziką. Anot jo, sovietinės sistemos sąlygomis gamtos mokslai atrodė mažiau paveikti ideologijos.
Ši istorija, pasak EK nario, parodė, kaip politinė santvarka galėjo veikti net asmeninius jaunuolių sprendimus. Vis dėlto, jo teigimu, mokslas, žinios ir tiesos paieška išliko net totalitarinių režimų sąlygomis.
Gynybos finansavimui reikalingos naujos idėjos
A. Kubilius išskyrė tris pagrindines XXI amžiaus proveržio sritis: dirbtinį intelektą, kosmosą ir gynybą. Visose jose universitetai, jo vertinimu, turi būti ne pasyvūs stebėtojai, o aktyvūs tyrimų, technologijų ir sprendimų kūrėjai.
Europos šalims didinant išlaidas gynybai, vien finansinis augimas savaime neužtikrins stipresnių pajėgumų. Komisijos narys pabrėžė, kad materialiam proveržiui būtinas ir intelektinis proveržis, o tam Europa priklauso nuo savo universitetų.
Kaip vieną pavyzdžių jis nurodė Europos saugumo tarybos idėją. Prieš tapdama Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen politiniu siūlymu, ji buvo nagrinėjama analitiniuose centruose ir akademinėje erdvėje. A. Kubilius akademinei bendruomenei priminė, kad šiandien atliekami tyrimai ateityje gali tapti Europos politikos pagrindu.
Diskusijoje akcentuota, kad saugumo politikai reikalingi ne tik inžinieriai ir technologijų specialistai. Humanitarinių, socialinių bei ekonomikos mokslų tyrėjai taip pat svarbūs vertinant visuomenės procesus, grėsmes ir politinių sprendimų pasekmes.
Dirbtinis intelektas kelia klausimų visuomenei
Dirbtinio intelekto plėtra universitetams kelia uždavinį iš naujo įvertinti mokymo turinį ir studentams reikalingus gebėjimus. A. Kubilius kėlė klausimus, ar ši technologija taps švietimo sąjungininke, kaip užtikrinti žmogaus kontrolę ir kaip įvertinti jos poveikį visuomenei.
Jo teigimu, aukštosios mokyklos turi ne tik kurti technologijas, bet ir padėti suprasti jų pasekmes. Tai dar viena priežastis, kodėl universitetų vaidmuo Europos saugumui apima gerokai daugiau nei gynybos pramonės ar technologijų plėtrą.
Renginyje taip pat aptarta kosmoso svarba. A. Kubilius priminė Europos Sąjungos programas „Galileo“ ir „Copernicus“, kurių duomenys naudojami navigacijai, aplinkos ir klimato stebėsenai, gamtos nelaimių prognozavimui bei žemės ūkiui.
Akademinė laisvė karo sąlygomis
Didžiosios universitetų chartijos metinėje ceremonijoje prie Chartijos prisijungė 15 universitetų, tarp jų – trys iš Ukrainos. Karo sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų dalyvavimas priminė, kad akademinė laisvė ir galimybė tęsti tyrimus nėra savaime suprantamos vertybės.
A. Kubilius pažymėjo, kad universitetai išgyveno karus, diktatūras ir kitas istorines katastrofas. Tačiau šiandien iš jų tikimasi ne tik atsparumo, bet ir praktinio indėlio į visuomenės pasirengimą: pirmosios pagalbos mokymą, atsparumą dezinformacijai bei gebėjimą kritiškai vertinti informaciją.
Renginyje išsakytos mintys parodė, kad universitetų vaidmuo Europos saugumui siejamas ne tik su laboratorijose kuriamomis technologijomis. Nepriklausomas mąstymas, akademiniai tyrimai ir kritinė analizė gali turėti įtakos sprendimams, nuo kurių priklausys Europos atsakas į naujas grėsmes.
Šaltinis: elta.lt
