Visateisė CERN narystė Lietuvai galėtų suteikti daugiau galimybių šalies mokslininkams, studentams ir įmonėms įsitraukti į tarptautinius tyrimus bei pažangių technologijų kūrimą. Tai Lietuvoje viešėdamas pabrėžė Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) Tarybos prezidentas prof. Costas Fountas.
Profesorius atvyko aptarti Lietuvos siekio tapti visateise CERN nare. Jis lankėsi Kauno technologijos universitete (KTU), kur kalbėjo apie Europos technologinį konkurencingumą, naujos kartos dalelių greitintuvus ir jaunųjų mokslininkų rengimą.
CERN planuoja beveik 100 kilometrų ilgio greitintuvą
Vienas svarbiausių CERN ateities projektų yra Ateities žiedinis greitintuvas, vadinamas FCC. Planuojama, kad jo žiedo ilgis siektų apie 91 kilometrą. Tai būtų daugiau nei tris kartus didesnė infrastruktūra nei šiuo metu veikiantis 27 kilometrų ilgio Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas.
FCC įtrauktas į atnaujintą Europos dalelių fizikos strategiją kaip prioritetinis būsimas CERN projektas. Organizacijai pereinant prie techninio projektavimo etapo, rengiami susitarimai su projekto partneriais. Tarp jų yra ir KTU.
C. Fountaso teigimu, tokio masto infrastruktūros kūrimas užtrunka dešimtmečius, todėl pasirengimas turi prasidėti gerokai anksčiau. Vienas didžiausių iššūkių bus itin stiprių magnetų kūrimas ir gamyba. Jų reikėtų ne vieno, o tūkstančių.
KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka pažymėjo, kad Lietuvai svarbu jau dabar įvertinti, kokių kompetencijų turi šalies mokslininkai ir įmonės bei ko dar trūksta. Tai leistų kryptingiau ruoštis galimam dalyvavimui būsimame projekte.
Universitetai raginami įsitraukti kuo anksčiau
Jeigu FCC projektas būtų įgyvendintas, jis suteiktų galimybių ne tik fundamentiniams tyrimams, bet ir eksperimentinei plėtrai bei pramoniniams užsakymams. CERN Tarybos prezidentas pabrėžė, kad universitetams ir tyrimų institucijoms svarbu pradėti bendradarbiauti dar ankstyvuoju etapu.
Pagal dabartinius planus FCC galėtų pradėti veikti 2048 metais. Todėl, pasak C. Fountaso, jaunieji tyrėjai ir inžinieriai turi būti rengiami jau dabar. KTU atstovai taip pat akcentavo, kad studentams ir doktorantams svarbu kuo anksčiau įsitraukti į tyrimus bei užmegzti ryšius su užsienio kolegomis.
CERN Baltijos šalių vadovė dr. Brigita Abakevičienė teigė, kad regiono valstybės galėtų veikti ne kaip atskiros mažos šalys, o telkti bendrą mokslinį, inžinerinį ir pramoninį potencialą. Jos vertinimu, Baltijos šalys turi kompetencijų lazerių, fotonikos, elektronikos, informacinių technologijų ir pažangiosios inžinerijos srityse.
Narystė suteiktų daugiau galimybių mokslui ir verslui
Pasak C. Fountaso, visateisė CERN narystė Lietuvai reikštų ne tik vietą organizacijos Taryboje. Ji taip pat sudarytų sąlygas šalies įmonėms dalyvauti CERN užsakymuose, mokslininkams ir studentams dirbti organizacijoje, o tyrimų grupėms naudotis pažangiomis technologijomis.
Narystės nauda, jo teigimu, būtų susijusi ir su ilgalaikiu Lietuvos technologiniu konkurencingumu. CERN veikloje fundamentiniai tyrimai glaudžiai siejami su inžinerija, todėl kuriami sprendimai gali būti pritaikomi pramonėje.
Organizacijos Tarybos prezidentas taip pat kalbėjo apie dirbtinio intelekto reikšmę. Jo teigimu, Europa konkuruoja su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija, todėl turi stiprinti technologinį savarankiškumą. CERN, kuri anksčiau prisidėjo prie interneto plėtros, galėtų dalyvauti ir dirbtinio intelekto bei kalbos modelių kūrimo srityse.
Europa rizikuoja prarasti talentingiausius tyrėjus
C. Fountas perspėjo, kad nepakankamos investicijos į mokslinius tyrimus ir pažangias technologijas gali paskatinti talentingiausių Europos mokslininkų išvykimą. Jo teigimu, ypač svarbu išlaikyti tuos tyrėjus, kurie gali rinktis bet kurią pasaulio šalį, jeigu joje sudaromos sąlygos tęsti mokslinę veiklą.
Jis taip pat išskyrė būsimą FCC projektą kaip vieną svarbiausių CERN ateities krypčių. Nors organizacija jau yra prisidėjusi prie reikšmingų atradimų, tarp jų ir Higso bozono nustatymo, dalis fundamentinių fizikos klausimų tebėra neatsakyti.
Visateisė CERN narystė Lietuvai galėtų tapti viena iš priemonių stiprinti šalies mokslo ir inovacijų ekosistemą, tačiau tam reikėtų nuoseklaus valstybės, universitetų ir verslo bendradarbiavimo.
Šaltinis: elta.lt
