2010 metų birželį du Klaipėdos miesto tarybos nariai viešai ginčijo SSRS okupacijos vertinimą. Lietuvos rusų sąjungos atstovai Viačeslavas Titovas ir Jurijus Šeršniovas pareiškė nesuprantantys, ką galima laikyti SSRS agresija prieš Lietuvą. Jie kreipėsi į tuometę prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Politikai prašė nepasirašyti birželio 15 dieną Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos. Ji numatė atsakomybę už viešą pritarimą SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams. Atsakomybė taip pat buvo numatyta už jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Ginčijo SSRS agresijos vertinimą
V. Titovas ir J. Šeršniovas savo poziciją išdėstė viešame laiške prezidentei. Jie teigė nesuprantantys, kas laikytina SSRS agresija Lietuvos atžvilgiu.
„Mums nesuprantama, ką galima laikyti SSRS agresija Lietuvos atžvilgiu“, – rašė Klaipėdos tarybos nariai.
Jie argumentavo, kad tokio fakto nėra nustatęs tarptautinis teismas. Laiško autoriai taip pat tvirtino, kad Lietuva buvo SSRS dalis. Jų teigimu, Lietuvos prijungimas prie Sovietų Sąjungos atitiko tuometes tarptautinės teisės normas.
Politikai savo prieštaravimą siejo ir su žodžio laisve. Jie teigė, kad priimta pataisa gali riboti teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Taip SSRS agresijos prieš Lietuvą neigimas tapo viešo politinio ginčo dalimi.
Į pareiškimus reagavo Prezidentūra
Į politikų laišką sureagavo prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius. Jis sakė esąs nustebintas tokios pozicijos.
Patarėjas kritikavo nenorą pripažinti okupacijos faktą. Jo teigimu, stebino tai, kad Lietuvos piliečiai nenori arba vengia jo konstatuoti.
Klaipėdos miesto tarybos vadovybė griežtesnių veiksmų tuo metu nesiėmė. „Vakarų ekspresas“ skelbė, kad interpeliacijos V. Titovui ir J. Šeršniovui rengti neketinta.
Tema nagrinėta ir moksliniame tyrime
Vėliau šis atvejis pateko į platesnį Lietuvos žiniasklaidos tyrimą. Monika Frėjutė-Rakauskienė analizavo rusų etninės grupės reprezentaciją Lietuvos spaudoje. Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2010 metų balandžio iki 2011 metų balandžio.
Tyrimo imtį sudarė 135 publikacijos. Iš jų 78 buvo paskelbtos lietuvių kalba, o 57 – rusų kalba.
Viena iš nagrinėtų temų buvo Antrojo pasaulinio karo istorijos interpretacijos. Tyrime aptariami ir Lietuvos rusų sąjungos atstovų nesutarimai dėl sovietinės okupacijos vertinimo.
Autorė taip pat nagrinėjo skirtingą karo pabaigos vertinimą Lietuvos visuomenėje. Tyrime išskiriama priešprieša tarp okupacijos bei nepriklausomybės praradimo ir išvadavimo nuo nacistinės Vokietijos interpretacijų.
2010 metų V. Titovo ir J. Šeršniovo pareiškimai tapo vienu iš pavyzdžių, kaip šie istoriniai nesutarimai atsispindėjo to meto Lietuvos viešojoje erdvėje.
