2014 metų sausį Nacionalinė LGBT teisių asociacija LGL paragino Seimo socialdemokratų frakciją nepritarti dviem svarstytiems teisės aktų pakeitimams. Organizacija teigė, kad jie galėtų riboti LGBT žmonių saviraiškos ir susirinkimų laisvę bei siaurinti šeimos sampratą. Vėlesniais metais abu klausimai liko Lietuvos politinių ir teisinių diskusijų dalimi.
Tuo metu Seime buvo svarstoma administracinę atsakomybę už viešą šeimos niekinimą numatanti pataisa. Kitas ginčas kilo dėl siūlymo keisti Konstitucijos 38 straipsnį.
LGL šiuos projektus vertino kaip grėsmę LGBT žmonių teisėms. Tai buvo organizacijos pozicija, o ne oficialus teisinis pataisų įvertinimas.
LGL baiminosi saviraiškos ribojimo
2014 metais LGL daugiausia nerimo kėlė siūlymas numatyti atsakomybę už viešą šeimos niekinimą. Asociacija teigė, kad tokios nuostatos galėtų būti naudojamos prieš LGBT žmonių renginius ir viešą saviraišką.
Organizacija siūlymą lygino su Rusijoje tuo metu galiojusiais vadinamaisiais „homoseksualumo propagandos“ ribojimais. LGL ragino socialdemokratus balsuoti prieš tokį reguliavimą.
Tų pačių metų kovą organizacija skelbė, kad Seimo darbotvarkėje tebebuvo keli su LGBT teisėmis susiję projektai. Tarp jų buvo ir administracinės atsakomybės už šeimos viešą niekinimą iniciatyva.
Ginčas kilo ir dėl šeimos apibrėžimo
Antrasis LGL kritikuotas projektas buvo susijęs su Konstitucijos 38 straipsniu. 2013 metais registruotu projektu XIIP-1217 siūlyta įrašyti, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Taip pat siūlyta nustatyti, kad šeima kyla iš motinystės ir tėvystės.
2013 metų gruodį Seimas po pateikimo projektui pritarė. Už balsavo 65 parlamentarai, prieš buvo 8, dar 11 susilaikė. Tai reiškė teisėkūros procedūros tęsimą, o ne galutinį Konstitucijos pakeitimą.
LGL pozicija dėl LGBT teisių pataisų Lietuvoje buvo platesnė. Organizacija teigė, kad šeimos gyvenimas negali būti siejamas tik su vienu šeimos modeliu.
Vyriausybė projektui nepritarė
2014 metų rugpjūtį Vyriausybė priėmė nutarimą nepritarti Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo projektui. Vienas jos argumentų buvo galimas poveikis kartu gyvenantiems, tačiau nesusituokusiems ir vaikų neturintiems žmonėms.
Vyriausybė nurodė, kad tokie asmenys galėtų netekti dalies šeimos gyvenimui taikomos teisinės apsaugos. Taip pat buvo įvardyta galimos diskriminacijos rizika.
Tačiau tuo projekto istorija nesibaigė. 2016 metais buvo užregistruotas naujas XIIP-1217 variantas, kuriame išliko siūlymas šeimą sieti su santuoka, motinyste ir tėvyste.
Konstitucijos 38 straipsnis pagal šį projektą galiausiai nebuvo pakeistas.
Po daugiau nei dešimtmečio klausimas išliko aktualus
2014 metų diskusijos vyko kitokiame teisiniame kontekste nei dabar. Per daugiau nei dešimtmetį šeimos gyvenimo ir nesusituokusių porų teisinės apsaugos klausimai pasiekė Konstitucinį Teismą ir bendrosios kompetencijos teismus.
Ypač reikšmingas pokytis įvyko 2025 metų balandžio 17 dieną. Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai reguliavimą tiek, kiek partnerystę pagal Civilinį kodeksą galėjo sudaryti tik vyras ir moteris. 2026 metais šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu jau buvo remiamasi teismų nagrinėtose partnerystės bylose.
Konstitucinio Teismo išaiškinime akcentuota tos pačios lyties porų šeimos gyvenimo teisinio pripažinimo ir apsaugos būtinybė. Taip pat konstatuota, kad skirtingas porų vertinimas vien dėl seksualinės orientacijos pažeidžia lygiateisiškumo principą.
Taigi LGBT teisių pataisos Lietuvoje, dėl kurių LGL kreipėsi į socialdemokratus dar 2014 metais, buvo ankstesnio ir gerokai platesnio ginčo dalis. Per kitą dešimtmetį keitėsi teismų praktika ir teisinis šeimos santykių vertinimas, tačiau partnerystės reguliavimas liko vienu iš ilgai spręstų Lietuvos teisės klausimų.