Jaunimo emocinė savijauta ne visada aptariama net tada, kai šalia yra žmogus, kuriuo galima pasitikėti. „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 88 proc. 18-29 metų žmonių turi bent vieną asmenį, su kuriuo galėtų atvirai kalbėtis apie jausmus ar asmeninius sunkumus, tačiau beveik 8 proc. per pastaruosius metus tokio pokalbio apskritai neturėjo.
Psichologės teigimu, sunkiausia dalis neretai būna ne rasti pašnekovą, o ištarti pirmąjį sakinį. Atsiverti gali trukdyti pažeidžiamumo jausmas, baimė būti nesuprastam ar vis dar pasitaikantis įsitikinimas, kad emociniai sunkumai reiškia silpnumą.
Turėti artimą žmogų ne visada pakanka
Tyrimo duomenimis, didžioji dalis jaunų žmonių žino, į ką galėtų kreiptis, tačiau vien galimybė susisiekti negarantuoja, kad atviras pokalbis iš tikrųjų įvyks. Nors šiandien galima parašyti žinutę, paskambinti ar susisiekti vaizdo skambučiu, emocinis ryšys ne visada užsimezga savaime.
„Jaunimo linijos“ psichologė Ieva Plauškutė atkreipia dėmesį, kad apie gerus dalykus dažnai kalbėti lengviau nei apie nerimą, liūdesį ar nuovargį. Žmogus ne visuomet pats aiškiai supranta, kas su juo vyksta, todėl gali nežinoti, kaip savo savijautą paaiškinti kitam.
Tokiais atvejais nebūtina laukti, kol visi jausmai bus tiksliai įvardyti. Pats pokalbis gali padėti geriau suprasti, kas kelia įtampą ir kokios pagalbos reikėtų.
Pokalbį galima pradėti vienu sakiniu
Pastebėjus, kad artimo žmogaus elgesys ar kasdienybė pasikeitė, psichologė ragina neskubėti daryti išvadų. Geriau parodyti rūpestį ir suteikti galimybę pačiam nuspręsti, ar jis pasirengęs kalbėtis.
Pokalbį galima pradėti paprastai:
- „Man rūpi, kaip tau sekasi. Jei norėsi pasikalbėti, esu šalia.“
- „Ko tau dabar labiausiai reikėtų: kad išklausyčiau, pabūčiau šalia ar kartu ieškočiau sprendimo?“
Svarbu nespausti žmogaus atsiverti iš karto ir nesitikėti, kad jis iškart papasakos viską. Kartais pakanka parodyti, kad jo savijauta pastebėta ir kad prireikus jis turės į ką kreiptis.
Kaip pačiam pradėti kalbėti apie sunkumus?
Žmogui, kuris nori pasidalyti savo išgyvenimais, taip pat nereikia iš anksto paruošti išsamaus pasakojimo. Galima pradėti nuo pripažinimo, kad kalbėti nejauku arba sunku rasti tinkamus žodžius.
Tokios frazės kaip „Man dabar nėra lengva, bet nedrąsu apie tai kalbėti“ ar „Nežinau, nuo ko pradėti, tačiau noriu pasikalbėti“ gali tapti pirmu žingsniu. Pasak psichologės, atvirumas padeda kitam žmogui suprasti, kad tai, kas vyksta, yra svarbu.
Jaunimo emocinė savijauta šiemet taip pat akcentuojama iniciatyvoje „Žalia šviesa gyvenimui“, kurią jau šeštus metus rengia „Jaunimo linija“ kartu su ilgamete rėmėja „Tele2“. Jos organizatoriai ragina nelaukti, kol sunkumų patiriantis žmogus pats paprašys pagalbos, ir patiems dažniau kurti progą pokalbiui.
Iniciatyvos organizatoriai primena, kad ryšys gali prasidėti nuo paprastos žinutės, skambučio ar klausimo „Kaip tu?“. Išklausius atsivėrusį žmogų, ne mažiau svarbu neskubėti siūlyti sprendimų ir skirti laiko jo išgyvenimams.
Šaltinis: elta.lt
