Apsauga nuo finansinių sukčių ypač svarbi tiems, kurie internetu investuoja į akcijas, fondus, kriptovaliutas ar naudojasi kitomis finansinėmis paslaugomis. Ekspertai ragina nepasitikėti pasiūlymais, žadančiais greitą ir didelę grąžą be jokios rizikos.
Investiciniai sukčiai potencialius klientus gali pasiekti elektroniniais laiškais, telefono skambučiais ar netikromis interneto svetainėmis. Jie taip pat neretai apsimeta bankų, kitų finansų įstaigų ar valstybinių institucijų darbuotojais.
Didelė grąža visada susijusi su rizika
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Irena Danilevičienė atkreipia dėmesį, kad investuojant nėra didelės grąžos be didelės rizikos. Todėl itin atsargiai reikėtų vertinti pasiūlymus, kuriuose žadamas greitas pelnas ir kartu tikinama, kad investuotojas niekuo nerizikuoja.
Pinigus galima prarasti investuojant į neegzistuojantį turtą, fiktyvų projektą ar netikrą kriptovaliutų platformą. Tokios svetainės kartais būna sukurtos taip, kad atrodytų patikimos, o jose pateikiamos investicijų ataskaitos gali būti suklastotos.
Įtarimų gali kelti neįprasti sandoriai
VILNIUS TECH studentė Aurita Abramavičiūtė, tyrusi tarpinstitucinį bendradarbiavimą kovojant su pinigų plovimu, nurodo, kad apie galimą finansinį sukčiavimą gali signalizuoti neįprasti pinigų srautai, staigus įmonės apyvartos augimas ar sandoriai, neatitinkantys jos realios veiklos.
Įtarimų taip pat gali kelti didelės vertės operacijos, kai įmonė neturi joms vykdyti reikalingų darbuotojų ar kitų išteklių. Vis dėlto vienas požymis savaime neleidžia nustatyti sukčiavimo, todėl reikėtų vertinti aplinkybių visumą, sandorių pasikartojimą ir tarpusavio sąsajas.
Ypač atsargiai reikėtų reaguoti į netikėtus prašymus skubiai pervesti pinigus arba pakeisti įprastus atsiskaitymo rekvizitus. Prieš atliekant mokėjimą būtina patikrinti sandorio dalyvius ir nurodytus duomenis.
Keturi būdai sumažinti sukčiavimo riziką
Ekspertai pataria laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Jos gali padėti sustiprinti apsaugą nuo finansinių sukčių ir išvengti impulsyvių sprendimų.
- Neskubėti priimti sprendimo ir savarankiškai patikrinti, ar pasiūlymas iš tiesų yra teisėtas bei patikimas
- Neatskleisti banko prisijungimo duomenų ir kitos konfidencialios informacijos
- Neleisti nepažįstamiems asmenims nuotoliniu būdu prisijungti prie kompiuterio ar telefono
- Įvertinti galimą riziką, siūlomą grąžą ir pasidomėti, kur bei kokiomis sąlygomis bus investuojami pinigai
Jeigu kyla abejonių dėl investavimo platformos ar ją siūlančio asmens, informaciją verta tikrinti nepriklausomuose šaltiniuose ir Lietuvos banko registruose. Skambučio metu gauta informacija neturėtų būti vienintelis pagrindas priimti finansinį sprendimą.
Įtariant, kad buvo susidurta su sukčiavimo schema, reikėtų kuo greičiau kreiptis į banką, policiją ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Operatyvus pranešimas gali padėti patikrinti pateiktą informaciją ir sumažinti galimus nuostolius.
Šaltinis: elta.lt
