Kova su prekyba žmonėmis Lietuvoje duoda rezultatų, tačiau jos vis dar nepakanka, kad visi nukentėjusieji, ypač užsieniečiai, būtų laiku atpažinti ir gautų reikalingą pagalbą. Tai rodo Seimo kontrolierių 2025 metų padėties apžvalga, pristatyta Seimo Žmogaus teisių komitete.
Apžvalgoje vertinta, kaip keičiasi prekybos žmonėmis mastas ir formos, kokių priemonių imasi valstybės institucijos, savivaldybės bei nevyriausybinės organizacijos ir ar nukentėjusiesiems užtikrinama galimybė gauti pagalbą bei siekti teisingumo.
Dauguma nukentėjusiųjų yra užsieniečiai
2025 metais dėl galimos prekybos žmonėmis buvo vykdyti 37 ikiteisminiai tyrimai, o penkios bylos perduotos teismams. Galimos nusikalstamos veikos fiksuotos 15-oje savivaldybių.
Ikiteisminiuose tyrimuose nukentėjusiaisiais pripažinti 62 žmonės. Iš jų tik penki buvo Lietuvos piliečiai. Daugiausia nukentėjusiųjų į Lietuvą atvyko iš Šri Lankos ir Uzbekistano, taip pat Filipinų, Kirgizijos, Tadžikistano, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos, Venesuelos ir Mongolijos.
Dažniausiai žmonės buvo išnaudojami priverstiniam darbui. Apie 40 proc. nukentėjusiųjų dirbo transporto ir logistikos sektoriuje, maždaug po penktadalį sudarė statybose bei pramonės, gamybos ir paslaugų įmonėse išnaudoti asmenys. Seksualinio išnaudojimo atvejai sudarė kelis procentus.
Seimo kontrolierių vertinimu, tipinis nustatytas nukentėjusysis yra iš trečiosios šalies atvykęs dirbti vyras, priklausomas nuo darbdavio, susiduriantis su kalbos barjeru ir sunkiai besiorientuojantis svetimoje šalyje. Vis dėlto toks portretas neapima visų galimų prekybos žmonėmis aukų.
Pagalba užsieniečius pasiekia rečiau
Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis duomenimis, 2025 metais pagalba suteikta 244 nukentėjusiems arba galimai nukentėjusiems asmenims. Daugiausia jų pagalbos sulaukė Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse, tačiau net 203 buvo Lietuvos piliečiai.
Pagalbos sistema veikia visose Lietuvos apskrityse, tačiau užsieniečius ji pasiekia gerokai rečiau. Iš 62 oficialiai nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų nevyriausybinių organizacijų pagalbą gavo tik 34.
Seimo kontrolierės atkreipė dėmesį, kad užsieniečiai neretai negali deklaruoti gyvenamosios vietos, nes Lietuvoje neturi būsto. Tai tampa papildoma kliūtimi gaunant socialines ir kitas reikalingas paslaugas.
Problema išlieka ir informacijos pateikimas. Nukentėjusiesiems dažnai suteikiama tik bendra informacija apie pagalbą nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims, tačiau nepaaiškinama, kur kreiptis dėl specializuotos pagalbos prekybos žmonėmis atveju. Lietuvių kalbos nemokantiems užsieniečiams informacija neretai pateikiama tik lietuviškai.
Generalinė prokuratūra 2026 metais planuoja išversti nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedą į papildomas kalbas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė informaciją apie pagalbą kirgizų, uzbekų, tadžikų ir kazachų kalbomis.
Savivaldybių įsitraukimas išlieka nevienodas
Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos sudarytos tik 17-oje iš 60 savivaldybių. Be to, realią tokių komisijų veiklą aprašė vos šešios savivaldybės.
Dar 16 savivaldybių nurodė neturinčios duomenų apie prekybą žmonėmis, nors jų teritorijose buvo vykdomi ikiteisminiai tyrimai arba teikiama pagalba nukentėjusiems ir galimai nukentėjusiems asmenims. Seimo kontrolierių teigimu, tai gali rodyti ne problemos nebuvimą, o nepakankamą jos atpažinimą.
2025 metais teismai išnagrinėjo 11 baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis ir nuteisė 12 asmenų, tarp jų vieną įmonę. Apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad apeliacinės instancijos teismuose skirtos bausmės buvo gerokai švelnesnės nei pirmosios instancijos teismuose.
Nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos sumos kai kuriais atvejais siekė vos 500-1 000 eurų. Seimo kontrolierių vertinimu, tokios sumos ne visada atspindi patirtą žalą ir dabartinę ekonominę situaciją.
Numatomi pokyčiai ir tolesni prioritetai
Nuo 2026 metų finansavimą galės gauti daugiau nei viena pagalbą teikianti organizacija. Taip pat numatyta finansuoti apgyvendinimą ir maitinimą žmonėms, kurie dar nėra oficialiai pripažinti nukentėjusiaisiais. Kitais metais pagalbai planuojama skirti 370 tūkst. eurų, palyginti su maždaug 300 tūkst. eurų kasmet nuo 2021 metų.
Vis dėlto dalis pokyčių dar atidėta. Duomenų rinkimo gerinimą Vidaus reikalų ministerija numato įgyvendinti tik 2028 metų antroje pusėje, o reguliarūs institucijų susitikimai visose apskrityse dar nepradėti.
Seimo kontrolierės išskyrė tris svarbiausias kryptis: didesnį finansavimą pagalbai ir Valstybinei darbo inspekcijai, geresnį institucijų keitimąsi duomenimis bei nuolatinį savivaldybių, teisėsaugos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą. Tikimasi, kad šios priemonės leis kova su prekyba žmonėmis pasiekti daugiau nukentėjusiųjų.
Šaltinis: elta.lt
