Lietuvos sutelktinio būsto finansavimo rinkoje per metus sutelkta beveik 400 mln. eurų. „Röntgen“ vadovas Martynas Stankevičius teigia, kad šis finansavimo būdas jau tapo svarbiu būsto pasiūlą formuojančiu veiksniu ir gali daryti įtaką kainoms bei nuomos rinkai.
Lietuvos banko duomenimis, 2025 metais sutelktinio finansavimo platformose buvo pritraukta 379,4 mln. eurų. Į bendrą sumą įtrauktos ne tik Lietuvoje vystomų nekilnojamojo turto projektų paskolos, bet ir ne NT projektai bei užsienyje įgyvendinamos investicijos.
Vis dėlto, net atmetus dalį šių lėšų, rinkos mastas išlieka reikšmingas. Pasak M. Stankevičiaus, keli šimtai milijonų eurų pagal dydį prilygtų bent penkių didžiausių šalies plėtotojų metinėms investicijoms į būstą.
Finansavimas atvėrė rinką mažesniems plėtotojams
„Röntgen“ vadovo vertinimu, sutelktinis finansavimas per pastarąjį dešimtmetį iš dalies pakeitė anksčiau paplitusią neoficialaus skolinimosi praktiką. Dalis smulkiųjų ir vidutinių NT vystytojų anksčiau negalėdavo gauti bankų finansavimo arba skolindavosi iš uždaros ir nereglamentuotos rinkos.
Naujasis finansavimo modelis sudarė sąlygas į rinką ateiti daugiau plėtotojų ir pradėti naujus projektus. Aktyvesni rinkos dalyviai taip pat galėjo padidinti vykdomų statybų apimtis. Tai, M. Stankevičiaus teigimu, didino būsto pasiūlą ir konkurenciją bei galėjo mažinti spaudimą kainoms.
Nors sutelktas kapitalas plėtotojams dažnai kainuoja daugiau nei banko paskola, viešos finansavimo sąlygos suteikia rinkai daugiau skaidrumo. Projektus, jų verslo planus ir paskolų sąlygas gali vertinti bei tarpusavyje lyginti investuotojai ir patys vystytojai.
Operatoriai tapo specializuotais NT finansavimo centrais
Sektorius taip pat nutolo nuo mažųjų vystytojų instrumento statuso. Sutelktiniu finansavimu naudojasi ne tik nauji ar mažesni rinkos dalyviai, bet ir patyrę, gerai atpažįstami NT plėtotojai.
Operatoriai rinkoje veikia kaip specializuoti nekilnojamojo turto kreditavimo centrai. Jų komandose dirba analitikai, teisininkai ir kiti ekspertai, o veikla vykdoma Lietuvos banko priežiūros aplinkoje. Tai, pasak M. Stankevičiaus, padeda profesionaliau vertinti projektus ir geriau apsaugoti investuotojų interesus.
Investuotojų pinigai nukreipiami į būsto projektus
Didžiąją dalį 2025 metais platformose sutelktų lėšų investavo Lietuvos gyventojai. Dažniausiai pinigai buvo skiriami Lietuvoje vystomiems nekilnojamojo turto projektams.
M. Stankevičiaus vertinimu, nesant tokios investavimo galimybės, dalis gyventojų lėšų galėtų būti nukreipta į investicinio būsto pirkimą arba akcijas. Todėl sutelktinis būsto finansavimas, jo teigimu, gali mažinti investuotojų susidomėjimą butų pirkimu nuomai ir kartu prisidėti prie nuomos rinkos vėsimo.
Už sutelktą kapitalą finansuojami projektai taip pat didina būsto pasiūlą. Be to, didelė dalis investicijų lieka Lietuvos rinkoje ir yra naudojama vietos plėtros projektams.
„Röntgen“ rinkos dalis per metus išaugo
2025 metais „Röntgen“ investuotojai iš viso sutelkė 95,2 mln. eurų. Tai sudarė daugiau kaip ketvirtadalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.
Per pirmus tris 2026 metų ketvirčius platformoje sutelkta 83 mln. eurų – beveik tiek pat, kiek per visus praėjusius metus. Didžioji dalis šių lėšų skirta Lietuvoje vystomiems gyvenamojo nekilnojamojo turto projektams.
M. Stankevičius svarsto, kad be šio finansavimo šaltinio galėtų mažėti naujų projektų pasiūla, didėti finansavimo sąnaudos, o investuotojai dažniau rinktųsi butų pirkimą nuomai. Jo vertinimu, toks derinys didintų paklausą ir galėtų skatinti būsto kainų augimą.
Šaltinis: elta.lt
