Padelio traumų požymiai gali pasirodyti tiek iškart po nesėkmingo judesio, tiek palaipsniui, kai kūnas nespėja prisitaikyti prie padidėjusio krūvio. Specialistai įspėja, kad po ilgesnės pertraukos į aikštelę grįžtantys žmonės neturėtų aklai pasikliauti ankstesniais įgūdžiais.
Staigūs sustojimai, posūkiai ir krypties keitimai reikalauja ne tik ištvermės, bet ir jėgos, pusiausvyros bei geros judesių kontrolės. Dėl to net iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas žaidimas gali baigtis raiščių pažeidimu, raumenų trauma ar ilgiau trunkančiu sąnarių skausmu.
Suaugusiųjų traumų atvejų padaugėjo
BTA duomenimis, 2026 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais užregistruota beveik 4,6 tūkst. su traumomis susijusių atvejų. Daugiau nei 3,3 tūkst. jų teko suaugusiesiems.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, suaugusiųjų traumų atvejų skaičius išaugo 15 proc. Už šias traumas jau išmokėta daugiau nei 1 mln. eurų.
BTA Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova nurodo, kad padelio aikštelėse fiksuojama daugiau traumų nei žaidžiant tenisą. Dažniausiai žmonės patiria raiščių pažeidimus ir rankų lūžius, tačiau pasitaiko ir rimtesnių sužalojimų: žaidėjai susižeidžia nuo raketės smūgio, atsitrenkia į stiklinę sieną ar patiria galvos bei dantų traumų.
Kokie sužalojimai dažniausiai gresia?
Klinikos „Tapk sveikas“ direktorė ir kineziterapeutė Edita Bareikė sako, kad po ilgesnės pertraukos į sportą grįžtantiems žmonėms kyla ne tik staigių traumų, bet ir palaipsniui atsirandančių skausmų rizika.
Žaidžiant padelį ar tenisą gali būti patempti arba plyšti čiurnos raiščiai, pažeisti blauzdos ir šlaunies raumenys, traumuoti keliai. Dėl pasikartojančių smūgių ir per didelio krūvio ilgainiui gali pradėti skaudėti alkūnę, petį, riešą ar Achilo sausgyslę. Padelio žaidėjams taip pat gali pasireikšti juosmens problemos.
Specialistė pabrėžia, kad ankstesnė patirtis dar nereiškia, jog kūnas pasiruošęs tokiam pačiam intensyvumui kaip anksčiau. Fizinis pasirengimas po pertraukos gali būti suprastėjęs, net jei judesių technika ir žaidimo įgūdžiai išliko.
Įspėjamieji signalai, kurių nereikėtų ignoruoti
Viena dažniausių klaidų yra bandymas per trumpą laiką kompensuoti ilgesnį fizinio aktyvumo trūkumą. Kai organizmas nespėja prisitaikyti, apie per didelį krūvį gali įspėti šie padelio traumų požymiai:
- stiprėjantis skausmas judant
- pasikartojantis ar didėjantis tinimas
- šlubavimas
- sąnario nestabilumo pojūtis
- greitai atsirandantis nuovargis
- sunkiau išlaikoma pusiausvyra ar kontroliuojamai sustojama
Pasak E. Bareikės, vienas iš šių simptomų nebūtinai reiškia rimtą traumą, tačiau tai yra signalas peržiūrėti treniruočių krūvį. Staigus aštrus skausmas, ryškus tinimas ar negalėjimas normaliai remtis koja turėtų būti įvertinti medikų.
Į sportą grįžti reikėtų palaipsniui
Prie intensyvesnio sporto specialistai pataria grįžti pamažu, treniruotėse skiriant dėmesio jėgai, ištvermei, pusiausvyrai ir tinkamam apšilimui. Nereikėtų tikėtis, kad per vieną treniruotę pavyks pasiekti fizinę formą, buvusią prieš pertrauką.
Traumos pasekmės taip pat gali neapsiriboti vienu apsilankymu pas gydytoją. Gali prireikti diagnostinių tyrimų, specialistų konsultacijų, ortopedinių priemonių, reabilitacijos ar laikino nedarbingumo.
K. E. Karpova atkreipia dėmesį, kad aktyviai leidžiant laisvalaikį verta įvertinti ne tik savo fizines galimybes, bet ir galimas finansines pasekmes. Turint asmens draudimą, rekomenduojama pasitikrinti, ar jo sąlygos apima laisvalaikio sportą, organizuotas treniruotes ar varžybas.
Laiku pastebėti padelio traumų požymiai gali padėti sumažinti komplikacijų riziką ir išvengti ilgesnės pertraukos nuo mėgstamos veiklos.
Šaltinis: elta.lt
