Lietuvoje savarankiškai gyventi pradedama vidutiniškai 22-ejų, tačiau pirmasis nuosavas būstas dažniausiai įsigyjamas tik sulaukus 31 metų. Dėl to pirmojo būsto pirkėjai beveik dešimtmetį praleidžia nuomos rinkoje, o nedideli ir lengvai išnuomojami butai tampa konkurencijos objektu tarp jaunų žmonių, investuotojų ir šeimų, būstą perkantiems studijuojantiems vaikams.
2025 metų „RE/MAX European Housing Trend Report“ duomenimis, lietuviai iš tėvų namų išsikrausto anksčiau nei vidutiniškai europiečiai ir maždaug trejais metais anksčiau nei lenkai. Vis dėlto pirmąjį būstą Lietuvoje įsigyja panašaus amžiaus kaip Europos vidurkis.
Būsto kainos augo sparčiau nei atlyginimai
NT vystymo bendrovės „Realco“ pardavimų direktoriaus Marijono Chmieliausko teigimu, būsto įperkamumą apsunkina tai, kad kainos kyla greičiau nei gyventojų pajamos. Lietuvos banko duomenimis, 2026 metų pavasarį būsto kainos per metus augo 12-17 proc., o darbo užmokestis „į rankas“ didėjo apie 8 proc.
Dar didesnis skirtumas matomas lyginant būsto ir nuomos kainų pokyčius. „Eurostat“ duomenimis, 2015-2025 metais būstas Lietuvoje pabrango 168 proc., o nuomos kainos išaugo 88 proc.
Dėl brangstančio būsto pirkėjams reikia sukaupti didesnį pradinį įnašą ir skolintis daugiau. Nors nuo rugpjūčio pirmąjį būstą perkantiems asmenims pradinis įnašas sumažėjo iki 10 proc., galutinę jo sumą ir paskolos dydį vis tiek vertina bankas. Be to, dalį šio palengvinimo gali sumažinti išaugusi paties būsto kaina.
Investuotojai iš rinkos nesitraukia
Lietuvos banko duomenimis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį savo reikmėms įsigytų būstų skaičius buvo panašus kaip prieš metus, tačiau investicinių sandorių toliau daugėjo. Jų skaičius pasiekė 2021 metų rekordinį lygį.
Investiciniai sandoriai sudarė kas trečią būsto pirkimą Lietuvoje, o Vilniuje jų dalis siekė apie 40 proc. Investuotojai dažniausiai renkasi kompaktiškus butus, kuriuos būtų galima nesunkiai išnuomoti ir vėliau parduoti. Būtent tokių objektų ieško ir pirmojo būsto pirkėjai.
Pasak M. Chmieliausko, investicinė paklausa nebūtinai tiesiogiai lemia bendrą būsto kainų augimą, tačiau ji didina konkurenciją dėl populiariausių objektų. Mažėjant pasirinkimui arba kylant kainoms, daliai pirkėjų tenka ilgiau likti nuomos rinkoje. Kita vertus, investuotojų įsigyjami būstai didina ir nuomos pasiūlą, todėl nuomos kainas veikia ne tik nuomininkų skaičius, bet ir naujų būstų pasiūlos tempas.
Būstas studentui gali būti vertinamas kaip investicija
Į kompaktiškų butų segmentą žvalgosi ir šeimos, kurios studijuojančiam vaikui būstą nori ne išnuomoti, o nupirkti. Tačiau sprendžiant svarbu galvoti ne tik apie trejus ar ketverius studijų metus, bet ir apie tai, kas su būstu bus daroma vėliau.
Jei ateityje planuojama būstą parduoti ar išnuomoti, reikėtų įvertinti jo likvidumą, įrengimo ir išlaikymo išlaidas bei galimų pirkėjų ar nuomininkų ratą. Pasak „Realco“ atstovo, dažniausiai patraukliausi yra kompaktiški, funkcionaliai suplanuoti vieno ar dviejų kambarių butai, kurių išlaikymas nėra brangus.
Ne mažiau svarbi ir vieta. Vien artumas konkrečiai aukštajai mokyklai negarantuoja, kad būstas bus paklausus ateityje. Didesnę reikšmę gali turėti geras susisiekimas su skirtingomis miesto dalimis, viešasis transportas ir kasdienė infrastruktūra. Tokiais privalumais gali pasižymėti ne tik centriniai rajonai, bet ir Baltupiai, Lazdynai ar Pašilaičiai.
Prieš perkant būstą verta iš anksto numatyti, ar po studijų jis bus parduodamas, nuomojamas, ar liks gyventi pačiam jaunuoliui. Nuo šio sprendimo priklauso, kiek dėmesio reikėtų skirti likvidumui, būsimos nuomos paklausai, išlaikymo sąnaudoms ir individualiems gyventojo poreikiams.
Šaltinis: elta.lt
