Vos 14 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad senatvėje jų poreikiams pakaks vien valstybės mokamos pensijos. Vis dėlto papildomas kaupimas pensijai po II pakopos reformos tapo retesnis: tyrimo duomenimis, šiuo metu pensijai papildomai nekaupia 56 proc. apklaustųjų.
Visuomenės nuomonės tyrimą atliko „SEB Life and Pension Baltic SE“. Jo rezultatai taip pat rodo, kad maždaug pusė gyventojų nežino arba netiksliai įsivaizduoja, kiek pajamų ar santaupų jiems reikės išėjus į pensiją.
Po reformos kaupiančiųjų sumažėjo
Tyrimas vykdytas po dviejų pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos etapų. Per juos kaupimą nutraukė apie 46 proc. gyventojų, o į jų sąskaitas buvo išmokėta beveik 3,9 mlrd. eurų.
SEB duomenimis, iki pusės atsiimtų lėšų žmonės išleido vartojimui arba išsigrynino. Mažiau nei 5 proc. gyventojų šias lėšas perinvestavo ar kitaip panaudojo ilgalaikiam kaupimui.
Finansinis optimizmas Lietuvoje rugpjūtį pasiekė 97 punktus ir nuo balandžio padidėjo 7 punktais. „NielsenIQ“ vertinimu, prie šio augimo prisidėjo vartojimas, kurį paskatino išmokėtos pensijų fonduose sukauptos lėšos, taip pat atspari šalies ekonomikos plėtra.
Tačiau geresnė gyventojų finansinė nuotaika nebūtinai reiškia didesnį dėmesį ilgalaikiams tikslams. Tyrimo rengėjai pastebi, kad atsiimti pinigai dažniau tapo kasdienio vartojimo šaltiniu, o ne naujo kaupimo pradžia.
Pasitikėjimas savo gebėjimais nevirto veiksmais
Prieš reformą 62 proc. gyventojų teigė galintys savarankiškai rūpintis pensijos kaupimu ir investicijomis. Vis dėlto tik 24 proc. apklaustųjų mano, kad iš antrosios pakopos pasitraukę žmonės pradės reguliariai kaupti savarankiškai.
Po reformos į antrąją pensijų pakopą grįžo arba joje pradėjo kaupti apie 33 tūkst. gyventojų. Tai rodo, kad dalis žmonių, įvertinę ilgalaikes sprendimo pasekmes, pasirinko toliau kaupti senatvei.
Vienas iš antrosios pakopos privalumų, kurį išskiria tyrimo autoriai, yra valstybės skatinamoji įmoka, sudaranti 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo metu kaupiančių gyventojų apklausoje 60 proc. šią įmoką įvertino kaip svarbią būsimos pensijos dalį.
Jauni ir mažiau uždirbantys žmonės kaupia rečiausiai
Mažiausiai pensijai papildomai kaupia finansiškai pažeidžiamiausios grupės. Tyrimo duomenimis, papildomai nekaupia:
- 71 proc. gyventojų, kurių mėnesio pajamos nesiekia 750 eurų
- 69 proc. žemesnio ar vidutinio išsilavinimo respondentų
- 68 proc. 18-29 metų amžiaus žmonių
Tyrimo rengėjai atkreipia dėmesį, kad mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms pirmiausia tenka pasirūpinti kasdienėmis išlaidomis. Vis dėlto ankstesnė kaupimo pradžia suteikia daugiau laiko sukaupti lėšų, todėl rekomenduojama pradėti nuo finansiškai tvarios sumos ir ją didinti augant pajamoms.
Prognozuojamas didesnis spaudimas valstybės finansams
SEB ekonomisto vertinimu, išmokėtų lėšų paskatintas vartojimas ekonomikai teigiamą poveikį daro trumpuoju laikotarpiu, tačiau nesukuria tvirtesnio finansinio pagrindo ateičiai. Gyventojų senėjimas ateinančiais dešimtmečiais gali didinti tiek pensijų, tiek valstybės biudžeto išlaidas.
EBPO vertinimu, šiuo metu į darbo rinką įžengiančio žmogaus pajamų pakeitimo norma išėjus į pensiją siektų 28 proc. buvusių pajamų. Visą gyvenimą kaupiant antrojoje pakopoje, ji galėtų padidėti iki 50 procentų. Šie skaičiai rodo, kad papildomas kaupimas pensijai gali turėti reikšmingą įtaką būsimoms pajamoms.
Apklausos rezultatai taip pat atskleidžia, kad sprendimai dėl senatvės finansinio saugumo dažnai priimami neturint konkretaus pajamų poreikio ir kaupimo plano. Todėl papildomas kaupimas pensijai išlieka aktualus ne tik vyresniems, bet ir jauniems gyventojams.
Šaltinis: elta.lt
