Lietuvos gyventojai iki 2027 metų pabaigos gali spręsti, ar tęsti kaupimą antroje pensijų pakopoje, ar iš jos pasitraukti. Ieškant atsakymo vis dažniau pasitelkiamas dirbtinis intelektas, tačiau ekspertai įspėja, kad II pensijų pakopos pasirinkimas neturėtų būti grindžiamas vien algoritmo pasiūlymu.
„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė teigia, kad klausimas „atsiimti ar kaupti toliau?“ nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sprendžiant reikėtų vertinti ne tik šiandienį pinigų poreikį, bet ir tai, kokių pajamų žmogus tikisi sulaukti išėjęs į pensiją.
DI pirmiausia siūlo įvertinti asmeninę situaciją
Paklaustas, ar verta pasitraukti iš antros pensijų pakopos, dirbtinis intelektas paprastai atkreipia dėmesį į žmogaus amžių, finansinę padėtį, iki pensijos likusį laiką, turimas santaupas ir galimą atsiimtų lėšų panaudojimą.
Jeigu skubaus pinigų poreikio nėra, DI dažniausiai nurodo ilgalaikio kaupimo privalumus. Vis dėlto vien tokio atsakymo nepakanka, nes pensijų fonde sukauptas turtas skirtas ne trumpalaikiam vartojimui, o pajamoms ateityje papildyti.
Anot L. Načajienės, svarbu apskaičiuoti, iš kokių šaltinių žmogus gaus pajamas sulaukęs pensijos ir kaip sprendimą paveiktų kaupimo nutraukimas. Todėl II pensijų pakopos pasirinkimas turėtų būti vertinamas kaip ilgalaikis finansinis sprendimas.
Savarankiškas investavimas reikalauja drausmės
Vienas galimų scenarijų – atsiimti pensijų fonde sukauptas lėšas ir jas investuoti savarankiškai. Tačiau pats ketinimas investuoti nereiškia, kad rezultatas bus geresnis.
Tokiu atveju žmogus turėtų iš anksto nuspręsti, kur ir kokiam laikotarpiui investuos, kokią riziką prisiims, kaip atliks periodines įmokas ir ką darys rinkoms smukus. Taip pat reikėtų numatyti, kaip bus perskirstomas investicijų portfelis.
Ekspertės teigimu, savarankiškai investuojant gali atsirasti pagunda ilgalaikiam tikslui skirtus pinigus panaudoti anksčiau. Be to, tikrasis rezultatas priklauso ne vien nuo pasirinktos investavimo priemonės, bet ir nuo to, ar žmogus sugebės laikytis savo plano per kelis dešimtmečius.
Lyginant kaupimą pensijų fonde su savarankišku investavimu, abu scenarijai turėtų būti skaičiuojami pagal panašias ir realistiškas prielaidas. Jeigu viename variante numatomas nuoseklus kaupimas, o kitame – idealus investavimas be pertraukų, palyginimas gali neatspindėti tikrovės.
DI geriau naudoti klausimams susidėlioti
L. Načajienė siūlo dirbtinio intelekto neklausti vien tik „ar man atsiimti pensiją?“. Daugiau naudos gali suteikti prašymas išvardyti veiksnius, kuriuos reikėtų įvertinti prieš priimant sprendimą.
- kiek metų liko iki pensijos
- kokios kitos pajamos bus gaunamos senatvėje
- kokį poveikį sprendimui gali turėti sudėtinė investicijų grąža
- kokius kaupimo ir investavimo scenarijus verta apskaičiuoti
- kam konkrečiai būtų panaudotos atsiimtos lėšos
Galutinį sprendimą reikėtų priimti įvertinus realią sukauptą sumą, planuojamą jos panaudojimą, likusį laiką iki pensijos ir kitus finansinius įsipareigojimus. Taip pat svarbu atskirai pasitikrinti, kokios sąlygos tuo metu galioja pensijų kaupimo sistemoje.
DI įrankiams nereikėtų atskleisti jautrių duomenų
Norint gauti asmeniškesnį atsakymą, gali kilti noras DI pateikti informaciją apie pajamas, santaupas, paskolas, investicijas ar pensijų fonde sukauptą sumą. Tačiau ekspertė ragina nesiųsti asmens kodo, sąskaitų numerių, prisijungimo duomenų ir tikslių finansinių išrašų.
Hipotetiniam scenarijui dažniausiai pakanka apytikslių arba nuasmenintų duomenų. DI gali padėti susidėlioti klausimus ir palyginti skirtingas prielaidas, tačiau faktus apie pensijų sistemą bei galiojančias sąlygas būtina tikrinti oficialiuose šaltiniuose.
Šaltinis: elta.lt
