Šildančių priemonių naudojimas ne visada reiškia stipresnį poveikį skausmui. Ant geliu ar tepalu pateptos vietos papildomai klijuojant šildantį pleistrą ar dedant šildyklę galima smarkiai sudirginti odą ir net patirti nudegimą.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė atkreipia dėmesį, kad žmonės kartais bando sustiprinti vietinio poveikio priemonę užtepdami didesnį jos kiekį arba naudodami papildomą šilumos šaltinį. Tačiau stiprus kaitinimas savaime nereiškia, kad skausmas bus malšinamas geriau.
Kada rinktis šilumą, o kada šaltį?
Šiluma dažniau pasirenkama tada, kai raumenys yra sustingę ar įsitempę. Ji gali veikti kraujotaką ir padėti mažinti raumenų spazmą. Tuo metu šaltis gali būti pasirenkamas po šviežios traumos, kai skaudama vieta patinusi, o vietinio poveikio priešuždegiminiai vaistai skirti uždegiminiams procesams slopinti.
Todėl priemonę reikėtų rinktis atsižvelgiant į skausmo pobūdį ir jo priežastį. Tai, kas gali tikti įsitempusiems raumenims, nebūtinai bus tinkama iš karto po traumos.
Ko nedaryti patepus gelio ar tepalo?
Jeigu skaudama vieta jau patepta šildančiu geliu ar tepalu, ant jos nereikėtų dėti karšto kompreso, šildyklės ar klijuoti papildomo šildančio pleistro. Taip pat nerekomenduojama savarankiškai derinti kelių šildančių priemonių.
Papildoma šiluma gali sustiprinti veikliosios medžiagos poveikį odai. Dėl to gali atsirasti intensyvus deginimas, ryškus paraudimas, skausmingumas, patinimas, pūslelės ar kiti odos pažeidimo požymiai. Ilgiau veikiant stipriai šilumai, odos jautrumas gali sumažėti, todėl žmogus ne visada laiku pajunta, kad oda kaista per daug.
Pateptos vietos taip pat nereikėtų sandariai uždengti tvarsčiu. Tokiu atveju veiklioji medžiaga ilgiau ir intensyviau liečiasi su oda, todėl gali sustiprėti sudirginimas.
Deginimas ne visada reiškia, kad priemonė veikia
Naudojant šildančias priemones gali būti jaučiama nestipri ar vidutinė šiluma, nedidelis dilgčiojimas, oda gali šiek tiek parausti. Tačiau stiprėjantis deginimas ir skausmas nėra ženklas, kad poveikis tampa geresnis.
Sunerimti reikėtų, jeigu paraudimas nepraeina pašalinus priemonę ir jos likučius, atsiranda patinimas, oda tampa jautri liečiant, pradeda šlapiuoti, susidaro pūslelės ar žaizdelės. Tokiais atvejais šildančios priemonės naudojimą reikėtų nutraukti.
Kada šildančių priemonių geriau vengti?
Šildančių priemonių naudojimas netinka ant nubrozdintos, įpjautos, nudegusios ar jau sudirgusios odos. Jų negalima tepti ant žaizdų, pūslių, aktyvaus uždegimo pažeistų vietų, taip pat reikėtų saugotis, kad priemonė nepatektų į akis, burną, nosį ar ant kitų gleivinių.
Vaistininkė taip pat pataria tokių priemonių vengti prieš fizinį aktyvumą. Sportuojant natūraliai didėja kūno temperatūra ir kraujotaka, o prakaitas gali dar labiau dirginti odą. Deginimo pojūtis gali sustiprėti ir iš karto po karšto dušo.
Vakare stipriai šildančių gelių ar kitų priemonių nereikėtų derinti su šildykle ar elektrine antklode. Miegant galima laiku nepajusti, kad oda kaista per daug, todėl padidėja nudegimo rizika. Ar konkrečią priemonę galima naudoti prieš miegą, reikėtų spręsti pagal jos naudojimo rekomendacijas.
Kada dėl skausmo kreiptis į gydytoją?
Vietinės priemonės gali būti naudojamos esant lengvam ar vidutinio stiprumo skausmui, kuris aiškiai susijęs su raumenimis, sąnariais ar nedidele minkštųjų audinių trauma. Tačiau užsitęsusio ar neįprasto skausmo nereikėtų ilgai gydyti savarankiškai.
Į gydytoją patariama kreiptis, jei skausmas neslopsta savaitę ar ilgiau, kartojasi, stiprėja, prasidėjo staiga be aiškios priežasties arba atsirado po stiprios traumos. Medicininio įvertinimo taip pat reikia, jei kartu pasireiškia didelis patinimas, paraudimas, karštis skaudamoje vietoje, karščiavimas ar šaltkrėtis.
Ypač svarbu nedelsti, kai nugaros skausmą lydi abiejų kojų silpnumas ar tirpimas, nejautra aplink lytinius organus arba pakinta šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolė. Tokiais atvejais nereikėtų toliau savarankiškai šildyti ar šaldyti skaudamos vietos.
Šaltinis: elta.lt
