Dirbtinis intelektas senjorams gali tapti praktišku kasdienių užduočių pagalbininku, tačiau pirmą kartą išbandyti šias technologijas dalį vyresnio amžiaus žmonių stabdo nepasitikėjimas ir baimė ką nors sugadinti. Ekspertės pataria pradėti nuo paprastų, konkrečiam žmogui aktualių veiksmų.
Skaitmeninį raštingumą ugdančios asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Rita Šukytė pastebi, kad senjorams nerimą kelia ne tik galimas duomenų praradimas ar sukčiavimas. Naudojantis dirbtiniu intelektu taip pat kyla klausimas, ar jo pateikta informacija patikima.
Pasak jos, šią technologiją lengviau perprasti tuomet, kai ji pristatoma ne kaip sudėtinga naujovė, o kaip pagalbininkas atliekant įprastus darbus. Pirmuoju bandymu galėtų tapti atsakymo į klausimą paieška, sveikinimo anūkui parengimas, sudėtingo laiško paaiškinimas ar kelionės planavimas.
Pradėti verta nuo kasdienių poreikių
Ekspertės siūlo rinktis užduotis, su kuriomis žmogus susiduria kasdien. Pavyzdžiui, sodininkyste besidomintis senjoras galėtų paklausti, kada sodinti tulpes, o dažnai keliaujantis žmogus išbandyti teksto vertimą.
Dirbtinis intelektas senjorams gali būti ypač naudingas tada, kai sunku rinkti ilgesnį tekstą telefono klaviatūra. Klausimą galima ištarti balsu, o kai kuriuose įrenginiuose balsu taip pat galima valdyti paiešką ar kitas funkcijas.
„Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad dalis tokių galimybių jau integruotos į išmaniuosius telefonus. Tarp pavyzdžių ji mini funkciją „Paieška apibraukiant“ ir balso asistentą, kuriems nereikia siųstis papildomų programėlių.
Senjorams gali praversti ir tekstų santraukos, padedančios greičiau suprasti ilgesnio straipsnio pagrindines mintis. Žmonėms, kuriems nepatogu skaityti iš ekrano, naudinga gali būti galimybė tekstą išklausyti. Vis dėlto konkrečių funkcijų prieinamumas priklauso nuo telefono, naudojamos programėlės ir palaikomos kalbos.
Artimiesiems svarbu neperimti viso proceso
Padedant tėvams ar seneliams susipažinti su naujomis technologijomis, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ką jie jau moka ir kokiose vietose kyla sunkumų. Vienam žmogui gali pakakti parodyti, kur pradėti pokalbį su DI, kitam tuos pačius veiksmus teks pakartoti kelis kartus.
Specialistės pataria neatsakyti už senjorą ir neperimti jo telefono. Geriau likti šalia, paaiškinti veiksmus ir leisti pačiam suformuluoti klausimą, perskaityti atsakymą bei nuspręsti, ko norėtų paklausti toliau. Taip žmogus greičiau supranta, kokia konkreti nauda jam gali būti iš šio įrankio.
Skaitmeninių įgūdžių lygis tarp vyresnio amžiaus žmonių labai skiriasi, todėl mokymosi tempas turėtų būti pritaikytas prie konkretaus žmogaus patirties. Per didelis informacijos kiekis pirmojo bandymo metu gali tik sustiprinti nepasitikėjimą.
DI atsakymus būtina tikrinti
Dirbtinis intelektas senjorams gali palengvinti informacijos paiešką, tačiau jo atsakymų nereikėtų laikyti galutine tiesa. Sklandžiai suformuluotas atsakymas gali būti netikslus, todėl svarbesnę informaciją būtina palyginti su patikimais šaltiniais.
Pavyzdžiui, DI pasiūlytą traukinio maršrutą galima naudoti kaip pradinę informaciją, tačiau išvykimo laiką, bilieto kainą ir kitus kelionės duomenis reikėtų pasitikrinti vežėjo svetainėje. Kuo didesnės galimos klaidos pasekmės, tuo atidžiau informaciją reikia vertinti.
Ne mažiau svarbu saugoti asmens duomenis. Į DI įrankius nereikėtų kelti slaptažodžių, banko kortelių duomenų, prisijungimo kodų, asmens dokumentų numerių ar kitų jautrių duomenų. Jei norima sutrumpinti laišką ar paaiškinti jo turinį, pakanka pateikti tik reikalingą ištrauką, prieš tai pašalinus vardus, adresus ir kitą asmeninę informaciją.
Šaltinis: elta.lt
