Vilniaus arkikatedros tyrimai netrukus pasieks vieną iš iki šiol netyrinėtų pastato vietų. Lietuvos istorijos instituto mokslininkai planuoja minimaliai invaziniu būdu ištirti ertmę, esančią Šv. Kazimiero koplyčios mauzoliejaus vakarinėje sienoje.
Surasti galimas tyrimų vietas padėjo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinto 3D skaitmeninimo projekto duomenys. Juos sugretinę su istoriniais arkikatedros planais, tyrėjai išskyrė 13 vietų, kurios gali suteikti naujos informacijos apie pastato raidą ir istoriją.
3D duomenys padėjo patikslinti istorinius planus
Vilniaus arkikatedros mūrus istorikai išsamiau nagrinėja nuo šių metų pradžios. Daugiausia dėmesio skiriama pastato statybos etapams, ankstesnių tyrimų rezultatams ir vietoms, kurios iki šiol nebuvo ištirtos arba apskritai nebuvo žinomos.
Naujasis 3D modelis leidžia tiksliau nustatyti atskirų pastato dalių aukštį, patalpų matmenis, jų skirtumus ir sienų kreivumo pokyčius. Ši informacija kartu su istoriniais, daugiausia tarpukariu sudarytais, planais padėjo geriau įvertinti ankstyvąją katedros struktūrą.
Archeologo Sauliaus Sarcevičiaus teigimu, 3D duomenys naudojami ne atskirai, o kartu su georadaru, istoriniais dokumentais ir įprastais architektūriniais tyrimais. Tokia informacija leidžia tiksliau pasirinkti vietas, kuriose verta atlikti papildomus patikrinimus.
Skaitmeninis modelis pats savaime neparodo, kas yra už uždaros sienos. Tačiau jis padeda lokalizuoti galimas ertmes ir sujungti skirtingų tyrimų metu surinktus duomenis. Tyrėjai 3D informaciją taip pat naudoja planuodami archeologinių tyrimų plotus, žymėdami mėginių paėmimo vietas ir vertindami pastato būklę.
Pirmiausia bus pasiekta viena ertmė
Artimiausias mokslininkų uždavinys – patekti į vieną iš aptiktų vietų ir surinkti pirmuosius duomenis. Pradiniame etape numatoma pragręžti sieną, o tolesni veiksmai bus sprendžiami įvertinus gautus rezultatus.
Kol kas nėra žinoma, kas yra šiose arkikatedros dalyse ir kokių radinių jose gali būti. Tyrėjų ilgalaikis tikslas – ištirti visas 13 nustatytų netyrinėtų ertmių.
Pasak S. Sarcevičiaus, šis projektas rodo, kad 3D skaitmeninimas nebėra vien būdas statiškai užfiksuoti kultūros paveldo objektą. Skaitmeniniai duomenys vis dažniau pasitelkiami planuojant konkrečius mokslinius tyrimus ir ieškant naujų istorinių atsakymų.
Skaitmeninta dešimtys kultūros paveldo objektų
Vilniaus arkikatedros tyrimai yra platesnio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto, skirto 3D duomenims platformai „ekultūra“, dalis. Įgyvendinant projektą iš viso suskaitmenintas 71 objektas: 18 Vilniaus savivaldybėje, 13 Kauno savivaldybėje ir 40 kitose šalies savivaldybėse.
Šiuose objektuose yra 320 pastatų ir 60 teritorijų, o surinkti duomenys užima apie 70 terabaitų. Vienas skaitmenintas paveldo objektas gali apimti ištisą pastatų kompleksą, todėl modeliuose išsaugomi ne tik atskirų statinių vaizdai, bet ir jų erdvinė sandara bei matmenys.
Duomenys renkami antžeminiais 3D skeneriais, o vėliau papildomi bepiločių orlaivių nuotraukomis. Iš jų sudaromas taškų debesis, padedantis sukurti išsamų objekto modelį ir užfiksuoti vietas, kurias nuo skenerių gali užstoti stogo konstrukcijos, kaminai ar kiti architektūros elementai.
Tokie modeliai gali būti naudojami ne tik moksliniuose tyrimuose, bet ir restauruojant ar vertinant kultūros paveldo būklę. Skaitmeninių duomenų reikšmė ypač išryškėja tuomet, kai istoriniams objektams kyla sunaikinimo grėsmė.
Šaltinis: elta.lt
