Vaikų finansinis ugdymas Lietuvoje vis dar dažnai lieka nuošalyje. SEB banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad investavimu nesidomi 75 proc. vaikų, o maždaug ketvirtadalis jų šia tema domisi arba investuoja kartu su tėvais.
Apklausoje dalyvavo 7-17 metų vaikų tėvai. Tyrimo rezultatai rodo, kad vaikų požiūrį į pinigus stipriai veikia šeimoje matomas pavyzdys ir tai, kaip suaugusieji kalba apie pajamas, santaupas bei išlaidas.
Vaikai perima tėvų požiūrį į pinigus
Vaikai natūraliai domisi tuo, kas svarbu jų tėvams. Vis dėlto suaugusieji kartais pinigų temas nuo atžalų stengiasi atskirti, sakydami, kad jos vaikams dar per sudėtingos arba netinkamos.
Tokia žinutė gali paskatinti vaiką manyti, kad pinigai nėra jo tema. Be to, tėvai, kurie patys neinvestuoja ar baiminasi prisiimti riziką, šį atsargumą gali perduoti ir vaikams.
Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, kalbėtis apie pinigus galima pradėti dar vaikystėje, tačiau temos turėtų būti parenkamos atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir į vaiko gebėjimus, smalsumą bei savarankiškumą.
Pirmiausia vaikams galima paaiškinti taupymą
Pradėjus duoti kišenpinigių, vaikui rekomenduojama paaiškinti, kad nebūtina visko išleisti iš karto. Taupymas padeda atidėti dalį norų ateičiai ir suprasti, kad kiekvienas pirkinys reiškia atsisakymą kitos galimybės.
Jeigu vaikas nori brangesnio daikto, pavyzdžiui, naujų sportinių batelių, tėvai gali pasiūlyti visą arba dalį sumos sukaupti pačiam. Laukdamas, kol surinks reikiamus pinigus, vaikas turės laiko įvertinti, ar pirkinys iš tiesų jam reikalingas.
Vaikui augant galima pereiti prie sudėtingesnių temų: pinigų vertės, infliacijos, rizikos ir skirtumo tarp taupymo bei investavimo. Mažesniems vaikams šias sąvokas lengviau paaiškinti per kasdienius pavyzdžius, o vyresniems galima parodyti, kaip investuoja jų tėvai.
Investavimą siūloma išbandyti mažomis sumomis
Jeigu vaikas pats susidomi investavimu, tėvams siūloma pirmiausia išsiaiškinti, ką jis jau žino ir kur apie tai girdėjo. Kartu galima aptarti skirtingas investavimo priemones, galimą grąžą ir riziką.
Praktinei patirčiai nebūtina skirti didelės sumos. Šeima gali pradėti nuo kelių eurų ir kartu stebėti, kaip keičiasi investicijų vertė. Tokiu būdu vaikas mokosi vertinti sprendimus ir jų rezultatus, o tėvai gali padėti suprasti galimus nuostolius bei riziką.
Vaikų finansinis ugdymas gali būti stiprinamas ir susitarus dėl papildomo paskatinimo. Pavyzdžiui, tėvai gali prie kiekvieno vaiko investuoto euro pridėti dar po vieną, taip skatindami ilgalaikio taupymo įprotį.
Apklausti daugiau nei 3000 tėvų
SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gegužę atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo daugiau nei 3000 tėvų nuo 25 iki 60 metų.
Tyrimo rezultatai rodo, kad atviri pokalbiai šeimoje gali padėti vaikams anksčiau pradėti domėtis pinigais, geriau suprasti jų vertę ir mokytis atsakingai valdyti santaupas. Vaikų finansinis ugdymas nebūtinai turi prasidėti nuo sudėtingų investavimo sąvokų, tačiau svarbu suteikti galimybę apie finansus klausti ir mokytis praktiškai.
Šaltinis: elta.lt
