Nemokamų atostogų suteikimas priklauso nuo priežasties, dėl kurios darbuotojas jų prašo. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad kai kuriais Darbo kodekse numatytais atvejais darbdavys prašymą privalo tenkinti, o kitais atvejais sprendimas priimamas tik darbuotojui ir darbdaviui susitarus.
Darbuotojas dėl nemokamų atostogų turi kreiptis į darbdavį raštu. Prašyme reikia nurodyti pageidaujamą atostogų laikotarpį ir jų suteikimo pagrindą. Nuo šios priežasties priklauso ir atostogų trukmė, ir tai, ar darbdavys gali atsisakyti jas suteikti.
Kada darbdavys prašymą privalo tenkinti?
Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai darbdavys neturi teisės atsisakyti suteikti nemokamų atostogų. Jos suteikiamos neviršijant įstatyme nustatytų terminų:
- vaiką iki 14 metų auginančiam darbuotojui – iki 14 kalendorinių dienų;
- darbuotojui su negalia, taip pat auginančiam vaiką su negalia iki 18 metų arba slaugančiam nustatytus kriterijus atitinkantį asmenį su negalia – iki 30 kalendorinių dienų;
- tėvui motinos nėštumo ir gimdymo atostogų ar vaiko priežiūros atostogų metu, taip pat motinai tėvo vaiko priežiūros atostogų metu – bendrai iki 3 mėnesių;
- šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį slaugančiam darbuotojui arba sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo sveikatos būklę pateikusiam darbuotojui – tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
- santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų;
- dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų;
- kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais – joje nustatyta tvarka ir trukme.
Šiais atvejais darbdavys privalo suteikti darbuotojo prašomą laiką, jeigu neviršijamos konkrečiai priežasčiai nustatytos ribos.
Kada reikalingas darbdavio sutikimas?
Jeigu darbuotojo situacija nepatenka į įstatyme išvardytus atvejus, visą darbo dieną, pamainą ar ilgiau trunkančios nemokamos atostogos suteikiamos tik darbdaviui sutikus. Sprendimas turi būti priimamas įvertinus konkrečias aplinkybes ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei bendradarbiavimo principais.
Darbdavys taip pat negali savo iniciatyva išleisti darbuotojo nemokamų atostogų arba reikalauti, kad darbuotojas pateiktų prašymą prieš savo valią. Tokios atostogos suteikiamos tik darbuotojo prašymu.
Kada galima prašyti tik nemokamo laisvo laiko?
Jeigu asmeniniams reikalams pakanka dalies darbo dienos ar pamainos, darbuotojas gali prašyti nemokamo laisvo laiko. Įprastai dėl jo taip pat reikia susitarti su darbdaviu.
Išimtis taikoma skubioms šeimos priežastims, susijusioms su liga ar nelaimingu atsitikimu, kai darbuotojas turi tiesiogiai dalyvauti. Tokiu atveju darbdavys nemokamą laisvą laiką suteikti privalo.
Už nemokamą laisvą laiką darbo užmokestis nemokamas. Vis dėlto šalys gali susitarti darbo laiką perkelti į kitą darbo dieną ar pamainą. Tuomet už faktiškai dirbtą laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau turi būti laikomasi maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio reikalavimų.
Kaip nemokamos atostogos veikia atostogų kaupimą?
Nemokamų atostogų suteikimas gali turėti įtakos socialinio draudimo stažui, ligos, motinystės, nedarbo ir kitoms socialinėms garantijoms. Galimos pasekmės taip pat gali būti susijusios su teise į ligos išmoką ir privalomuoju sveikatos draudimu, todėl prieš teikiant prašymą verta įvertinti konkrečią situaciją.
Kasmetinės atostogos kaupiamos už visą nemokamų atostogų laikotarpį, kai jos suteiktos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais ir neviršija nustatytos trukmės.
Kitais atvejais, kai atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutikus, į darbo metus kasmetinėms atostogoms gauti įskaitoma iki 10 darbo dienų tokių atostogų per metus. Ši riba taikoma bendrai visiems per metus suteiktiems laikotarpiams, o ne kiekvienam prašymui atskirai.
Šaltinis: elta.lt
