Artėjant 2027 metų savivaldos rinkimams, diskusijos krypsta ne tik į kandidatų pažadus, bet ir į pačios vietos demokratijos veikimą. Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Stasiukynas atkreipia dėmesį, kad savivaldybių tarybų nariai gyventojams ne visada yra pakankamai matomi ir pasiekiami.
Pasak MRU Viešosios politikos ir valdymo instituto direktoriaus, šiuolaikiniai gyventojai turi daugiau galimybių kreiptis į valdžios institucijas, dalyvauti diskusijose ir savarankiškai analizuoti sprendimus. Tačiau savivaldos institucijų veikimo principai daugeliu atvejų tebėra paremti anksčiau susiformavusiomis taisyklėmis.
Gyventojų bendravimas su valdžia pasikeitė
Socialiniai tinklai suteikė galimybę į merą ar kitus savivaldos atstovus kreiptis tiesiogiai, viešai išdėstyti problemą ir sulaukti kitų gyventojų reakcijos. Pandemijos laikotarpis taip pat parodė, kad nemažą dalį viešojo gyvenimo galima organizuoti nuotoliniu būdu.
Be to, dirbtinio intelekto įrankiai gyventojams padeda susipažinti su teisės aktais, suprasti administracines procedūras ir parengti argumentuotus kreipimusis. Dėl to žmonės tampa labiau informuoti ir tikisi greitesnio bei aiškesnio institucijų atsako.
Profesoriaus vertinimu, šis pokytis keičia piliečio ir valdžios santykį. Vis dėlto vien didesnių galimybių išsakyti nuomonę nepakanka, jeigu gyventojams sunku suprasti, kaip jų išrinkti atstovai dalyvauja priimant sprendimus.
Tarybų narių veikla gyventojams ne visada aiški
Lietuvoje merai tiesiogiai renkami nuo 2015 metų. Daug dėmesio skiriama gyventojų įtraukimui, bendruomenėms ir seniūnijoms, tačiau, A. Stasiukyno teigimu, nepakankamai kalbama apie savivaldybių tarybų vaidmenį.
Būtent tarybos priima sprendimus dėl vietos infrastruktūros, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir kitų kasdieniam gyvenimui svarbių sričių. Tačiau ne kiekvienas gyventojas galėtų įvardyti savo tarybos narius ar pasakyti, kokius darbus jie atliko per kadenciją.
Informacija apie tarybų darbą yra vieša, tačiau formalus jos prieinamumas ne visada reiškia, kad veikla gyventojams yra suprantama. Dažniausiai politikai labiausiai pastebimi rinkimų kampanijų metu, o pasibaigus rinkimams tampa sunkiau įvertinti jų sprendimus, iniciatyvas ir ryšį su konkrečiomis teritorijomis.
Siūloma stiprinti ryšį su konkrečiomis teritorijomis
Vienas iš svarstytinų sprendimų, profesoriaus manymu, galėtų būti glaudesnis tarybos narių ryšys su konkrečiomis seniūnijomis, mikrorajonais ar kitomis gyvenamosiomis teritorijomis. Tokiu atveju žmonėms būtų lengviau suprasti, į kurį atstovą kreiptis dėl vietos problemų.
Tokio modelio atveju savivaldybių tarybų nariai galėtų būti aiškiau siejami su teritorijomis, kurių klausimais jie domisi. Gyventojai taip pat galėtų paprasčiau stebėti, kokias problemas politikas kelia, kokius sprendimus siūlo ir kaip palaiko ryšį su bendruomene.
Kartu iškiltų klausimų, kaip užtikrinti, kad atstovas gintų ne tik vienos teritorijos, bet ir visos savivaldybės interesus. Taip pat reikėtų įvertinti, ar toks principas iš tiesų paskatintų aktyvesnį gyventojų dalyvavimą.
Rinkimai vyks 2027 metų kovą
Lietuvos gyventojai savivaldybių tarybas ir merus rinks 2027 metų kovo 7 dieną. Iki rinkimų daugiausia dėmesio įprastai skiriama kandidatų programoms ir pažadams, tačiau A. Stasiukynas ragina diskutuoti ir apie tai, ar pati sistema leidžia žmonėms gerai pažinti savo atstovus.
2027-ieji paskelbti Vietos bendruomenių metais, todėl, profesoriaus vertinimu, tai gali būti proga iš naujo pažvelgti į gyventojų dalyvavimą, politinį atstovavimą ir savivaldos atskaitomybę.
Šaltinis: elta.lt
