Valstybės ir verslo dialogas Lietuvoje neturėtų prasidėti tik tada, kai problema jau tampa krize. Diskusijų festivalyje „Būtent“ dalyvavę ekspertai pabrėžė, kad verslui reikia aiškaus kanalo problemoms iškelti, o institucijoms – gebėjimo į jas reaguoti greitai ir remiantis konkrečiais duomenimis.
Pasak diskusijos dalyvių, pavienės iniciatyvos neužtikrina ilgalaikio bendradarbiavimo. Tam būtina nuolat veikianti sistema, kuri leistų vertinti ne tik verslo siūlymus, bet ir priimtų sprendimų poveikį ekonomikai.
Problemos dažnai sprendžiamos tik joms įsisenėjus
ILTE valdybos narys ir Veiklos plėtros tarnybos vadovas Tadas Gudaitis atkreipė dėmesį, kad per pandemiją, energijos kainų šuolį ir kitus ekonominius sukrėtimus valstybės institucijos bei verslas sugebėjo susitelkti. Tačiau toks bendradarbiavimas dažniausiai suaktyvėja tik atsiradus kritinei situacijai.
Jo vertinimu, konkurencinga ekonomika kuriama tada, kai verslo keliamos problemos pastebimos iš anksto. Ankstyvas reagavimas leistų išvengti dalies skubių ir brangiai kainuojančių sprendimų.
„Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė teigė, kad skirtingų institucijų veiksmai ne visada yra pakankamai koordinuojami. Verslui taip pat trūksta aiškaus kelio, kuriuo jo iškelti klausimai pasiektų sprendimų priėmėjus.
Iniciatyva prieš biurokratiją susidūrė su tais pačiais sunkumais
Kaip tokio mechanizmo pavyzdys diskusijoje buvo minima iniciatyva „Strigę biurokratijoje“. Įmonės joje galėjo registruoti problemas, o komisija vertino, ar jos yra pavienės, ar rodo platesnes sistemines spragas.
Vis dėlto laikui bėgant pati iniciatyva susidūrė su biurokratiniais sunkumais. Jos tęstinumą taip pat apsunkino politinių kadencijų kaita, todėl, ekspertų teigimu, vienkartinės priemonės negali pakeisti nuolatinio proceso.
Startuoliams svarbu ne tik taisyklės, bet ir sprendimų greitis
Technologijų sektoriuje rinkos pokyčiai vyksta sparčiai, todėl įmonėms svarbu ne tik tai, kokie reikalavimai taikomi, bet ir kaip greitai valstybė pateikia aiškius atsakymus. „Unicorns Lithuania“ vadovės vertinimu, startuoliai pirmiausia tikisi aiškios verslo aplinkos ir kuo mažiau nereikalingų kliūčių.
„Practica Capital“ ir „startup.lt“ vadovas Arvydas Bložė taip pat ragino Lietuvą aktyviau dalyvauti formuojant Europos Sąjungos reguliavimą. Jo teigimu, Lietuva galėtų glaudžiau bendradarbiauti su panašaus požiūrio valstybėmis, tarp jų Liuksemburgu ir Nyderlandais, ir taip geriau atstovauti regiono verslo interesams.
Šį poreikį, pasak diskusijos dalyvių, dar labiau sustiprina geopolitiniai pokyčiai ir dirbtinio intelekto plėtra. Technologijoms sparčiai keičiantis, valstybė bei įmonės turi prisitaikyti per trumpesnį laiką.
Paramos rezultatus siūloma vertinti pagal poveikį
Ekspertai pabrėžė, kad greitis nėra vienintelis sprendimų kokybės kriterijus. Vertinant paramą verslui, svarbu atsižvelgti į tai, kokį rezultatą ji sukuria: ar įmonės auga, didina produktyvumą, kuria darbo vietas ir generuoja didesnę vertę ekonomikai.
Diskusijoje minėtas Vilniaus universiteto tyrimas, kuriame analizuota apie 3,5 tūkst. įmonių, parodė, kad vien paramos gavimas savaime negarantuoja verslo augimo. Dalies paramą gavusių įmonių pelningumas mažėjo, o maždaug pusė jų vėliau nutraukė veiklą.
Gintarės Verbickaitės teigimu, startuolių sektoriaus reikšmę taip pat galima vertinti pagal konkrečius rodiklius. 2025 metais startuoliai sumokėjo beveik 606 mln. eurų mokesčių, o tai buvo 20 proc. daugiau nei 2024 metais.
Ilgalaikiam augimui būtinos investicijos į žmones
Diskusijos dalyviai akcentavo, kad valstybės vaidmuo neapsiriboja finansine parama. Svarbios ir investicijos į talentus, švietimą bei kompetencijas.
2017-2024 metais Lietuva per rizikos kapitalo fondus netiesiogiai investavo apie 158 mln. eurų į startuolius. Per tą patį laikotarpį Lietuvos startuoliai pritraukė 1,836 mlrd. eurų investicijų ir sumokėjo 1,8 mlrd. eurų mokesčių.
„OKREDO“ vadovė Gerda Jurkonienė pabrėžė ir viešojo sektoriaus kompetencijų svarbą. Į valstybės institucijas ateina verslo patirties turinčių žmonių, siekiančių keisti nusistovėjusius procesus ir veikti efektyviau.
Ekspertų vertinimu, tvarus valstybės ir verslo dialogas turėtų būti grindžiamas trimis dalykais: patikimais duomenimis, tarpusavio pasitikėjimu ir gebėjimu sprendimus priimti pakankamai greitai, kad jie atlieptų besikeičiančią ekonominę realybę.
Šaltinis: elta.lt
