Lietuvos gyventojų sąskaitose laikomos santaupos dėl infliacijos palaipsniui praranda vertę. Santaupų perkamosios galios mažėjimas ypač išryškėja ilgesniu laikotarpiu: jei kainos kasmet augtų panašiu tempu kaip dabar, 5 tūkst. eurų per penkerius metus galėtų nuvertėti beveik 1,4 tūkst. eurų.
Lietuvos banko duomenimis, rugpjūčio pabaigoje gyventojai vienadieniuose indėliuose, įskaitant einamąsias sąskaitas, laikė daugiau kaip 22,3 mlrd. eurų. Tai beveik 3,8 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus. Prie šio augimo prisidėjo ir dalies gyventojų iš II pensijų pakopos atsiimtų lėšų laikymas sąskaitose.
Kiek gali nuvertėti sąskaitoje laikomi pinigai?
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, rugsėjį metinė infliacija Lietuvoje siekė 6,7 proc. Tai reiškia, kad sąskaitoje esanti pinigų suma gali nesikeisti, tačiau už ją ilgainiui bus galima įsigyti mažiau prekių ir paslaugų.
Remiantis pateiktu skaičiavimu, 5 tūkst. eurų, laikomi sąskaitoje esant 6,7 proc. metinei infliacijai, per metus prarastų apie 314 eurų perkamosios galios. Per dvejus metus šis skirtumas siektų apie 608 eurus, o per penkerius metus – beveik 1,4 tūkst. eurų.
Tokiu atveju sąskaitoje ir toliau būtų 5 tūkst. eurų, tačiau jų perkamoji vertė prilygtų maždaug 3,6 tūkst. eurų šiandienos kainomis. Kuo didesnė laikoma suma, tuo didesnis ir galimas nuvertėjimas.
- 10 tūkst. eurų per penkerius metus galėtų prarasti beveik 2,8 tūkst. eurų perkamosios galios
- 15 tūkst. eurų per vienerius metus galėtų nuvertėti maždaug 940 eurų
- 15 tūkst. eurų per penkerius metus galėtų prarasti daugiau kaip 4,1 tūkst. eurų perkamosios galios
Vis dėlto šie skaičiai yra iliustraciniai. Jie apskaičiuoti darant prielaidą, kad 6,7 proc. infliacija išliktų nepakitusi visus penkerius metus. Realybėje kainų augimo tempas gali tiek didėti, tiek mažėti.
Kur laikyti santaupas, kad jų vertė mažėtų lėčiau?
Finansų specialistai atkreipia dėmesį, kad ne visus pinigus būtina laikyti kasdienėje banko sąskaitoje. Pirmiausia verta atskirti lėšas, kurios reikalingos einamosioms išlaidoms ir nenumatytiems atvejams, nuo santaupų, kurių artimiausiu metu planuojama nenaudoti.
Viena paprastesnių alternatyvų gali būti terminuotasis arba kaupiamasis indėlis, už kurį mokamos palūkanos. Pavyzdžiui, taikant 3 proc. metines palūkanas, 5 tūkst. eurų per metus uždirbtų 150 eurų, o 15 tūkst. eurų – 450 eurų.
Tokios palūkanos visiškai nekompensuotų 6,7 proc. siekiančios infliacijos, tačiau sumažintų santaupų perkamosios galios mažėjimą, palyginti su pinigų laikymu be jokios grąžos.
Ką svarbu įvertinti prieš investuojant?
Ilgesniam laikotarpiui laikomoms santaupoms gyventojai gali svarstyti ir kitus pasirinkimus, pavyzdžiui, akcijas, obligacijas, investicinius fondus ar Vyriausybės taupymo lakštus. Tačiau kiekviena priemonė susijusi su skirtinga rizika, galimu uždarbiu ir pinigų prieinamumu.
Kasdienėms išlaidoms skirtos lėšos turėtų būti lengvai pasiekiamos. Tuo metu pinigų dalį, kurios neplanuojama naudoti artimiausiu metu, galima laikyti priemonėse, suteikiančiose bent dalinę grąžą. Svarbiausia vertinti ne tik galimą uždarbį, bet ir riziką, investavimo laikotarpį bei tai, kaip greitai prireikus bus galima atgauti pinigus.
Šaltinis: elta.lt
