Susisiekimo ministro darbai per pirmąsias 100 dienų XXI Vyriausybėje apėmė kelių ir tiltų remontą, geležinkelių elektrifikavimą, jūrų uostų plėtrą bei strateginės infrastruktūros atsparumo stiprinimą. Ministras Juras Taminskas taip pat išskyrė karinio mobilumo, saugesnio susisiekimo ir prieinamesnių kelionių priemones.
Ministerijos teigimu, šiemet Lietuvoje numatyta atnaujinti daugiau kaip 100 kilometrų magistralinių kelių, sutvarkyti 100 tiltų ir viadukų bei išasfaltuoti apie 110 kilometrų žvyrkelių. Daug dėmesio skiriama regionams, kuriuose įgyvendinama krašto kelių atnaujinimo programa, mažinamas žvyrkelių dulkėtumas ir tvarkomi per gyvenvietes einantys keliai.
Daugiau dėmesio keliams ir kariniam mobilumui
Stiprinant karinį mobilumą, vykdomi daugiau kaip 70 kilometrų dvigubos paskirties kelių projektai. Taip pat projektuojami aštuoni nauji tiltai ir viadukai, o pradėtas beveik 14 kilometrų ilgio kelio Vaidotai-Baltoji Vokė, vedančio Rūdninkų poligono link, remontas.
J. Taminskas patvirtino 2026-2028 metų veiksmų planą „STOP kelių gadinimui“. Jame numatyta griežtinti sunkiasvorio transporto kontrolę, įrengti 18 automatinių svėrimo sistemų ir iki 2028 metų bent 30 proc. sumažinti sunkiausių viršsvorio pažeidimų skaičių. Taip pat baigiami elektroninės kelių rinkliavos sistemos „Via Toll“ diegimo darbai.
Eismo saugumo srityje nuo lapkričio 1 dienos numatoma grąžinti vienodą žalio mirksinčio šviesoforo signalo tvarką. Derinami ir griežtesni elektrinių mikrojudumo priemonių naudojimo reikalavimai, o pateikti siūlymai dėl leistino greičio automagistralėse bei jo reguliavimo kintamaisiais ženklais.
Geležinkeliuose daugėja elektrifikuotų ruožų
Vienas svarbiausių susisiekimo sektoriaus pokyčių – baigtas elektrifikuoti Kaišiadorių-Klaipėdos geležinkelio ruožas. Dėl to elektrifikuotų geležinkelio kelių dalis Lietuvoje padidėjo nuo 8 iki 28 procentų.
Spalio 22 dieną pirmuosius reisus pradės naujieji „Stadler“ traukiniai. Iš viso Lietuva įsigijo 15 elektrinių ir baterinių traukinių, skirtų patogesnėms bei modernesnėms keleivių kelionėms.
Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“ ir pramonės atstovai taip pat pasirašė memorandumą dėl prognozuojamų geležinkelių paslaugų įkainių. Juo siekiama daugiau krovinių iš kelių transporto perkelti į geležinkelius.
Planuojama didelė uostų infrastruktūros plėtra
Seimas pritarė Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros įstatymui. Jis atveria galimybę įgyvendinti apie 1,4 mlrd. eurų vertės viešąsias ir privačias investicijas bei suformuoti maždaug 100 hektarų naujos uosto teritorijos, pritaikytos ir karinio mobilumo reikmėms.
Kartu numatoma Klaipėdos pietinio aplinkkelio, Jakų žiedo ir krašto kelio Nr. 141 plėtra. Šventojoje pradėta molų statyba, žyminti naują jūrų uosto atkūrimo etapą. Po rekonstrukcijos liepą taip pat atidaryta Naujosios perkėlos keleivių stotis.
Ministras palaiko ir iniciatyvą atkurti Klaipėdos Baltąjį švyturį, tačiau sprendimai dėl jo turėtų būti derinami su ilgalaike Klaipėdos uosto plėtra.
Kelionės ir paslaugos regionuose tampa prieinamesnės
Reaguojant į išaugusias degalų kainas, spalio-gruodžio mėnesiais keleivinių traukinių bilietams taikoma 50 proc. nuolaida. Seimui pateikti teisės aktų pakeitimai, kurie, jeigu būtų priimti, leistų iki metų pabaigos perpus pigiau keliauti ir tolimojo susisiekimo autobusais.
Ryšių sektoriuje užbaigtas itin spartaus ryšio infrastruktūros projektas ISRI. Jis gigabitinės spartos ryšį suteikė beveik 6 tūkst. subjektų 52 savivaldybėse. Be to, pasirašytos 63 naujų ryšio bokštų projektavimo ir statybos sutartys.
Susisiekimo ministro darbai apėmė ir paslaugų prieinamumo regionuose gerinimą. 22 gyvenvietėse pirmą kartą įrengti LP EXPRESS paštomatai, o bendras jų skaičius Lietuvoje pasiekė 536.
Stiprinamas oro uostų saugumas
Palangos oro uoste įdiegta bepiločių orlaivių aptikimo sistema. Iki 2027 metų vidurio planuojama baigti centralizuotą oro uostų infrastruktūros saugumo sistemų stebėjimo platformą, kuri turėtų padėti greičiau nustatyti grėsmes ir reaguoti į incidentus.
Ministerija taip pat rengiasi Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį. Transporto srityje tarp svarbiausių prioritetų numatomi karinio mobilumo stiprinimas, „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektų finansavimas bei Europos transporto infrastruktūros saugumo ir konkurencingumo didinimas.
Šaltinis: elta.lt
