Rusijos informacinės atakos Lietuvoje pirmiausia nukreiptos į energetiką, povandeninius kabelius ir Kaliningrado tranzitą. Tyrimas rodo, kad jų tikslas – ne tik skleisti neigiamą informaciją apie konkrečius objektus, bet ir pakirsti pasitikėjimą valstybės gebėjimu juos apsaugoti bei valdyti.
Naratyvų analitikos bendrovės „Repsense“ atliktame tyrime išanalizuoti 358 156 lietuvių, rusų ir anglų kalbomis paskelbti straipsniai, socialinių tinklų įrašai ir komentarai. Tyrimas apėmė dvylika Lietuvos infrastruktūros objektų bei keturias 2025-2026 metų krizes.
Daugiausia dėmesio skiriama energetikai
Vertinant informacinę erdvę nustatyta, kad Rusijos šaltiniai aktyviausiai domisi Lietuvos energetika. Jie paskelbė 54 proc. viso priešiško turinio šia tema. Dažniausiai kartotas teiginys, esą Lietuvos sprendimas atsijungti nuo BRELL sistemos buvo brangi klaida.
Kiti svarbūs taikiniai – Kaliningrado tranzitas ir povandeniniai kabeliai. Apie Kaliningrado tranzitą du trečdaliai visų įrašų paskelbti rusų kalba, o apie povandeninius kabelius rusakalbėje erdvėje pasirodė daugiau nei pusė turinio. Tuo metu apie oro uostus rusiškai buvo skelbiamas tik maždaug kas dvidešimtas įrašas.
Tyrimo autoriai pastebi, kad mažiau neigiamo dėmesio sulaukia jau įgyvendinti projektai, pavyzdžiui, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas ar elektros tinklų sinchronizacija. Didesnis dėmesys krypsta į objektus ir sprendimus, dėl kurių visuomenėje dar vyksta ginčai arba kurių veikla galėtų būti sutrikdyta.
Kapčiamiesčio poligono tema pasklido dar neprasidėjus viešai diskusijai
Ryškiu pavyzdžiu tyrime įvardijamas Kapčiamiesčio poligono klausimas. 2025 m. gruodžio 15 d. Valstybės gynimo tarybai nusprendus Lazdijų rajone įrengti brigados dydžio karinį poligoną, į numatomą teritoriją pateko 90 sodybų, todėl dalį gyventojų tektų iškeldinti.
Per septynias savaites apie poligoną paskelbta beveik 18 tūkst. įrašų, devyni iš dešimties jų pasirodė socialiniuose tinkluose. Tyrimo duomenimis, rusiški „Telegram“ kanalai apie sprendimą pradėjo rašyti tą pačią dieną, o su Rusija siejamos „Telegram“ ir „TikTok“ paskyros kritiką skleidė dar iki viešos diskusijos Lietuvoje.
Lietuvoje aktyvesnė diskusija prasidėjo gruodžio 23-iąją, po gyventojų susitikimo su Krašto apsaugos ministerija. Tyrėjai nustatė, kad pagrindinės „Facebook“ grupės, kuriose buvo organizuojamas pasipriešinimas, sukurtos dar 2024 metais ir, remiantis LRT tyrimo duomenimis, valdomos netikrų profilių.
Po to, kai sausio 8 d. kariuomenė viešai įvardijo dezinformaciją, per tris savaites dešimtyse „Facebook“ grupių pasirodė 28 vienodi tekstai. Iš viso jie paskelbti apie 1 030 kartų. Kai kurie įrašai atkartojo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginius apie esą vykdomą provokaciją.
Pasikartojantys tinklai veikia skirtingomis temomis
Tyrimas parodė, kad tos pačios 15 „Facebook“ grupių ir paskyrų per metus skelbė vienodus priešiškus tekstus penkiomis nesusijusiomis temomis. Be Kapčiamiesčio poligono, jos buvo susijusios su balionais iš Baltarusijos, Registrų centro duomenų nutekėjimu, Valstybės saugumo departamentu ir Vyriausiąja rinkimų komisija.
Tokie duomenys leidžia manyti, kad dalis informacinio turinio platinimo tinklų yra paruošiami iš anksto, o vėliau pritaikomi konkrečiai progai. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad lėtai sklindantys naratyvai taip pat gali būti pavojingi, nes ilgainiui įsitvirtina skirtingose auditorijose.
Institucijų reakcijos greitis turi reikšmės
Šeši iš dešimties įrašų apie Lietuvos infrastruktūrą buvo susiję ne su pačiais objektais, o su klausimu, ar valstybė pajėgi juos apsaugoti ir tinkamai valdyti. Dauguma naratyvų plačios auditorijos nepasiekė, tačiau kai kurie teiginiai iš rusakalbės erdvės į lietuviškus socialinius tinklus keliavo kelis mėnesius.
Tyrimo autoriai kaip veiksmingesnį atsako pavyzdį nurodo balionų iš Baltarusijos atvejį. Institucijos jau kitą dieną įvardijo galimą incidentų kilmę ir nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos. Kapčiamiesčio atveju, priešingai, gyventojai atsakymų laukė ilgiau, todėl informacinę erdvę užpildė kiti šaltiniai.
Rusijos informacinės atakos tyrime vertintos 2025 m. rugsėjo 1 d. – 2026 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu. Analizė parengta „Lrytas“ konferencijai „Saugumo kodas 2026“.
Šaltinis: elta.lt
