Internetu užsakytas citrinmedis, alyvmedis ar kitas augalas gali atkeliauti kartu su plika akimi nepastebimais ligų sukėlėjais. Viena rimčiausių grėsmių Europoje yra Xylella fastidiosa bakterija augaluose. Dėl tokių pavojų Europos institucijos ragina tikrinti augalų kilmę, pardavėją ir reikalingus fitosanitarinius dokumentus.
Šiai problemai skirta ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), Europos Komisijos bei partnerių kampanija „#PlantHealth4Life“. Ja siekiama priminti, kad augalų ligos ir kenkėjai gali plisti ne tik vykstant įprastai prekybai, bet ir žmonėms internetu perkant augalus ar parsivežant juos iš kelionių.
Užkrėstas augalas gali atrodyti sveikas
Xylella fastidiosa bakterija augaluose ypač pavojinga todėl, kad infekcija ne visada pastebima iš karto. Užkrėstas augalas kurį laiką gali neturėti aiškių simptomų.
Bakterija pažeidžia augalo vandens indus. Ligai progresuojant gali džiūti lapų kraštai, vysti augalas, nykti šakos. Tarp augalų bakteriją gali platinti tam tikri augalų sultimis mintantys vabzdžiai.
Europoje vienas skaudžiausių pavyzdžių yra pietų Italija, kur Xylella fastidiosa padarė didžiulę žalą alyvmedžių giraitėms. Dėl bakterijos žuvo milijonai medžių, o jos plitimas tapo grėsme ne tik ūkiams, bet ir vietos ekosistemoms.
Ką patikrinti perkant augalą internetu?
Graži nuotrauka ir patraukli kaina neturėtų būti vieninteliai pasirinkimo kriterijai. Ypač atidžiai reikėtų vertinti neaiškius pardavėjus prekybos platformose ir socialiniuose tinkluose.
Prieš užsakant augalą verta patikrinti:
- iš kurios valstybės augalas iš tikrųjų siunčiamas;
- ar pardavėjas pateikia savo kontaktinius duomenis;
- ar nurodyta augalo kilmė;
- ar augalui reikalingas augalo pasas;
- ar užsakant iš ne ES valstybės reikalingas fitosanitarinis sertifikatas;
- ar pasirinktam augalui netaikomi papildomi įvežimo apribojimai.
Augalo pasas yra oficialus ženklinimas, padedantis užtikrinti augalų atsekamumą Europos Sąjungoje. Jame pateikiama informacija, pagal kurią galima nustatyti augalą, registruotą tiekėją ir jo kilmę.
Iš ne ES šalių augalų siųstis paprasčiau nėra
Perkant augalą tiesiogiai iš trečiosios šalies taikomi griežtesni reikalavimai. Į Europos Sąjungą įvežamiems augalams paprastai reikalingas fitosanitarinis sertifikatas, patvirtinantis, kad siunta atitinka augalų sveikatos reikalavimus.
Vien tai, kad užsienio interneto parduotuvė leidžia pasirinkti pristatymą į Lietuvą, dar nereiškia, kad augalą galima teisėtai įvežti be papildomų dokumentų.
Panaši taisyklė galioja ir keliautojams. Augalas ar jo dalis lagamine gali tapti keliu ligų sukėlėjui ar kenkėjui patekti į teritoriją, kurioje jo anksčiau nebuvo.
Ką daryti gavus įtartiną augalą?
Gautą augalą verta apžiūrėti dar prieš pastatant ar pasodinant jį šalia kitų augalų. Įtarimą gali kelti neįprastas lapų džiūvimas, vytimas, dėmės, pažeisti ūgliai ar pastebėti kenkėjai.
Jeigu kyla įtarimas dėl pavojingos augalų ligos ar kenkėjo, augalo nereikėtų dauginti ar perkelti į kitą vietą. Lietuvoje augalų sveikatos ir fitosanitarinę kontrolę vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba.
Xylella fastidiosa bakterija augaluose yra geras pavyzdys, kodėl prevencija tokia svarbi. Europos Komisija nurodo, kad lauko sąlygomis nėra priemonės, kuria būtų galima išgydyti bakterija užkrėstą augalą. Aptikus protrūkį gali būti šalinami užkrėsti augalai, nustatomos apsaugos zonos ir ribojamas tam tikrų augalų judėjimas.
Lietuvoje apie riziką jau įspėta
Augalų pirkimo internetu rizika Lietuvoje nėra vien teorinė tema. Dienosnaujienos.lt anksčiau skelbė apie atvejį, kai internetu užsisakius citrinmedį kartu buvo gauta pavojinga bakterija. Šią publikaciją Valstybinė augalininkystės tarnyba vėliau įtraukė tarp „#PlantHealth4Life“ iniciatyvos publikacijų.
Tokie atvejai paaiškina, kodėl kampanijos organizatoriai daug dėmesio skiria paprastam pirkėjo sprendimui: prieš užsakant augalą patikrinti jo kilmę ir pardavėją. Vienas užkrėstas sodinukas gali tapti problema ne tik jo savininkui, jei ligos sukėlėjas patenka į aplinką ir pradeda plisti.
