Rusijos bandymai paveikti Lietuvos vidaus procesus, skatinti nepasitikėjimą demokratine politine sistema ir išnaudoti visuomenėje kylančias įtampas Valstybės saugumo departamento dokumentuose buvo įvardijami dar gerokai prieš Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą. 2013 metais paskelbta VSD 2012 metų veiklos ataskaita tapo vienu iš dokumentų, paskatinusių platesnę diskusiją apie Rusijos grėsmes Lietuvai ir tai, kaip jos pasireiškia šalies viduje.
Ataskaitą VSD visuomenei paskelbė 2013 metų birželio 7 dieną. Departamentas tuomet nurodė, kad viešas dokumentas turėtų padėti geriau suprasti jo veiklos kryptis ir nustatytas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
VSD įspėjo apie bandymus veikti Lietuvos vidaus procesus
Viena iš ataskaitoje aptartų sričių buvo užsienio valstybių įtaka. Rusijos grėsmės Lietuvai VSD vertinime buvo siejamos ne vien su tradicine žvalgybine veikla.
Departamentas rašė apie Rusijos Federacijos bandymus veikti Lietuvos vidaus procesus, kurstyti etninę ir politinę nesantaiką, mažinti tautinių bendrijų integraciją, skatinti nepasitikėjimą demokratine politine sistema ir remti tam tikras politines jėgas.
VSD taip pat atkreipė dėmesį į visuomenėje egzistuojančių įtampų išnaudojimą. Ataskaitoje teigta, kad užsienio valstybių remiamos ar koordinuojamos organizacijos ir žiniasklaidos priemonės galėjo naudotis kraštutinių dešiniųjų veikla siekdamos bloginti Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį.
Tai buvo 2012 metų situacijos vertinimas, paskelbtas 2013-aisiais. Dabartinės geopolitinės padėties juo apibūdinti negalima, tačiau dokumentas yra reikšmingas kaip to meto Lietuvos žvalgybos požiūrio į Rusijos veikimą šalyje šaltinis.
VSD ataskaita sukėlė ir kritiškų vertinimų
Po ataskaitos paskelbimo jos teiginius komentavo politikai, žurnalistai ir visuomenės veikėjai. Viena iš diskusijoje dalyvavusių autorių buvo filosofė Nida Vasiliauskaitė.
2013 metų birželio 11 dieną DELFI publikuotoje nuomonėje „Apie Rusijos grėsmes, Lietuvą ir VSD“ ji sutiko su dalimi VSD vertinimo apie Rusijos interesą išnaudoti Lietuvos vidaus konfliktus, tačiau kritikavo tai, kaip departamentas aiškino kraštutinės dešinės vaidmenį ir jos kritikų veiklą.
Autorė kėlė klausimą, ar dalis procesų, kuriuos Rusija gali išnaudoti savo interesams, nėra pirmiausia pačios Lietuvos vidaus politikos ir visuomenės problema. Tai buvo autorės interpretacija ir polemika su VSD ataskaitos išvadomis, o ne oficiali institucijos pozicija.
Šis tekstas svarbus ir Dienosnaujienos.lt archyvui: DELFI publikacijoje kaip vienas iš tuometės politinės diskusijos pavyzdžių buvo pateikta nuoroda į Dienosnaujienos.lt straipsnį apie Viktoro Orbano vizitą, abipuses pagyras ir kritikos stoką.
Rusijos įtaka jau tada vertinta plačiau nei šnipinėjimas
2013 metų diskusija parodo, kad Rusijos grėsmės Lietuvai VSD vertinime jau tada neapsiribojo slaptųjų tarnybų veikla. Dėmesys buvo skiriamas informacinei erdvei, politinėms ir visuomeninėms įtampoms bei bandymams mažinti pasitikėjimą Lietuvos demokratinėmis institucijomis.
Per daugiau nei dešimtmetį saugumo aplinka iš esmės pasikeitė, ypač po Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Todėl 2013 metų VSD ataskaitą ir ją lydėjusias nuomones tikslinga vertinti kaip istorinį šaltinį, rodantį, kokios Rusijos poveikio priemonės Lietuvoje buvo aptariamos tuo metu.
