2011 metais Tautinių bendrijų tarybai vadovavęs Mahiras Gamzajevas perspėjo dėl tautinių mažumų integracijos problemų Lietuvoje. Jo teigimu, valstybė turėjo aktyviau palaikyti ryšį su bendrijomis. Priešingu atveju atsiradusią erdvę galėjo išnaudoti už Lietuvos ribų veikiančios jėgos.
„Pilkoji zona niekada tuščia nebūna, žaibiškai atsiranda noras ją užpildyti“, 2011 metų vasarį interviu „15min“ sakė M. Gamzajevas. Jis tuomet vadovavo Tautinių bendrijų tarybai, kurios pirmininku buvo 2009–2012 metais.
Ragino daugiau dėmesio skirti integracijai
M. Gamzajevas laikėsi pozicijos, kad pirmą žingsnį integracijos link turi žengti pačios tautinės mažumos. Lietuvoje gyvenantis žmogus, jo nuomone, turėtų mokėti valstybinę kalbą ir pažinti šalies istoriją bei kultūrą.
Kartu jis atsakomybę priskyrė ir valstybei. M. Gamzajevas kritikavo 2009 metais priimtą sprendimą panaikinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą. Jo vertinimu, tautinių mažumų politika turėjo rūpintis atskira valstybės institucija.
Mahiro Gamzajevo perspėjimas dėl tautinių mažumų integracijos buvo susijęs ne vien su finansavimu. Jis pabrėžė dėmesio, dialogo ir nuolatinio ryšio svarbą.
„Finansai nėra pagrindinis dalykas. Svarbiausias yra dėmesys, dialogas, ryšys“, sakė M. Gamzajevas. Kartu jis pripažino, kad tuo metu dialogas su aukščiausiomis Lietuvos institucijomis vyko.
Kalbėjo apie įtaką iš užsienio
Interviu M. Gamzajevas reiškė susirūpinimą ir dėl kai kurių Lietuvoje veikusių rusiškų organizacijų bei žiniasklaidos priemonių. Jis tvirtino, kad dalies jų veikla buvo susijusi ne su kultūros sklaida, o su politine ir ideologine įtaka.
Kaip vieną pavyzdžių jis nurodė 2010 metais Klaipėdoje vykusią Rusijos tėvynainių koordinacinės tarybos Lietuvoje konferenciją. M. Gamzajevo teigimu, renginį globojo ir finansavo Rusijos ambasada Lietuvoje. Jis taip pat kritikavo konferencijoje priimtuose dokumentuose išsakytą požiūrį į 1940 metų Lietuvos okupaciją.
Tai buvo paties M. Gamzajevo vertinimai. Vėliau jo pasisakymai sulaukė ir kritikos iš Lietuvos rusų sąjungos aplinkos. Vilniaus universiteto moksliniame tyrime nurodoma, kad spaudoje buvo skelbiamos skirtingos pozicijos dėl jo pareiškimų.
„Galime labai žiauriai pralaimėti“
M. Gamzajevas teigė matęs ir platesnę Lietuvos pilietinės visuomenės problemą. Jo vertinimu, po nepriklausomybės atkūrimo nepavyko iki galo sukurti atviros pilietinės visuomenės. Jis taip pat kalbėjo apie ksenofobijos ir tautinio nepakantumo apraiškas.
Būtent šiame kontekste nuskambėjo ryškiausias jo perspėjimas.
„Dar ne. Tačiau jeigu artimiausiu metu nedarysime staigių pakeitimų ir nežengsime konstruktyvių žingsnių, pilietinės visuomenės atžvilgiu galime labai žiauriai pralaimėti – kaip 1939–1940 metais“, sakė M. Gamzajevas.
Mahiro Gamzajevo perspėjimas dėl tautinių mažumų integracijos nebuvo raginimas atsakomybę priskirti tik vienai pusei. Jis ragino tautines bendrijas integruotis, o Lietuvos visuomenę būti tolerantišką ir sudaryti tam sąlygas.
Jo tuomet išsakyta pagrindinė mintis buvo dialogas. M. Gamzajevas pabrėžė, kad nei dauguma, nei tautinės bendrijos savo veiksmais neturėtų didinti visuomenės susiskaldymo.
