Karo tarnybos tvarka Vokietijoje tapo mokinių protestų priežastimi. Visuose šalies regionuose vyksta mokyklų streikai, kuriuose jaunuoliai priešinasi galimybei sugrąžinti privalomąją karinę tarnybą.
Protestų organizatoriai teigia, kad federalinė vyriausybė rimtai svarsto laipsnišką privalomosios tarnybos atkūrimą. Hamburge demonstrantai laikė plakatus su žinutėmis, kad nenori dalyvauti karuose.
Protestus paskatino privalomi medicininiai patikrinimai
Vokietijoje sausį įsigaliojo naujas įstatymas, kuriuo įtvirtinta savanoriška karo tarnyba. Šio sprendimo tikslas – pritraukti daugiau savanorių ir padidinti šalies kariuomenės dydį.
Vis dėlto įstatymas numato galimybę įvesti privalomąją tarnybą, jeigu pablogėtų saugumo padėtis arba kariuomenėje neužtektų savanorių. Tokį sprendimą turėtų svarstyti ir priimti Vokietijos parlamentas Bundestagas.
Pagal naująją tvarką visiems 18 metų sulaukusiems Vokietijos gyventojams siunčiama anketa, kurioje klausiama apie jų susidomėjimą ir pasirengimą tarnauti kariuomenėje. Vyrams ši anketa yra privaloma, o moterims – savanoriška.
Visi 18 metų vyrai taip pat turės atlikti medicininę apžiūrą, kurios metu bus įvertintas jų tinkamumas galimai karo tarnybai. Krašto apsaugos ministerijos atstovas teigė, kad ši prievolė taikoma visiems karo prievolininkams vyrams, gimusiems po 2007 metų gruodžio 31 dienos.
Ministerijos duomenimis, nuo liepos medicininę apžiūrą jau atliko apie 1 tūkst. 18 metų vyrų, kurie anketose nurodė nesidomintys kariuomene.
Jaunuoliai reikalauja atsisakyti privalomosios tarnybos
Protestų organizatoriai teigia, kad tiesioginis akcijų postūmis buvo atvejai Kylio ir Flensburgo miestuose. Kai kuriems 18-mečiams buvo išsiųsti oficialūs kvietimai į medicininę apžiūrą, nors registracijos formose jie buvo nurodę, kad nenori prisijungti prie kariuomenės.
Vienas Hamburge protestavęs 16-metis Eliasas Bernhardas teigė, kad jaunuolių atsakymai į anketas rodo jų nenorą stoti į Bundesverą. Jis taip pat sakė, kad protestai bus tęsiami tol, kol privalomoji tarnyba nebus išbraukta iš svarstomų sprendimų.
Vokietijoje planuojama daugiau kaip 100 demonstracijų. Akcijos rengiamos arba numatomos Kylyje, Hamburge, Berlyne, Frankfurte ir kituose miestuose.
Kariuomenę siekiama smarkiai išplėsti
Diskusijos dėl karo tarnybos tvarkos Vokietijoje suintensyvėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kancleris Friedrichas Merzas kariuomenės stiprinimą įvardijo vienu iš savo prioritetų ir pažadėjo Bundesverą paversti stipriausia įprastine kariuomene Europoje.
Šiuo metu Vokietijos kariuomenėje tarnauja apie 186,7 tūkst. karių. Iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios šalies valdžia siekia jų skaičių padidinti iki 260 tūkst., papildomai turint apie 200 tūkst. atsargos karių.
Tokie planai siejami su naujais NATO pajėgumų tikslais ir siekiu sustiprinti Vokietijos gynybą. Tačiau karo tarnybos tvarka Vokietijoje išlieka jautri tema, nes privalomoji karinė tarnyba šalyje buvo sustabdyta 2011 metais, kai kanclerės pareigas ėjo Angela Merkel.
Šaltinis: bbc.com
