Nesusituokusios poros vis dažniau renkasi bendrą būstą ir šiame sprendime mato galimybę pasiskolinti didesnę sumą. Tačiau bendra būsto paskola reiškia ir bendrą atsakomybę, todėl dar prieš pasirašant sutartis svarbu aiškiai susitarti dėl pradinių įnašų, įmokų, išlaidų bei būsimos turto dalies.
„Urbo“ banko duomenimis, apie 45 proc. būsto paskolų imamos su bendraskoliu. Maždaug 60 proc. tokių paskolų tenka sutuoktiniams, o apie 40 proc. – nesusituokusioms poroms, kurios veda bendrą namų ūkį.
Nesusituokę partneriai taip pat gali tapti bendraskoliais
Santuoka nėra būtina norint gauti bendrą būsto paskolą. Nesusituokę partneriai gali kreiptis dėl paskolos kartu, tačiau bankas vertina abiejų pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją ir kitas aplinkybes.
Įvertinus abiejų žmonių finansines galimybes, pora gali pretenduoti į didesnę paskolos sumą. Vis dėlto abu bendraskoliai atsako už visos paskolos grąžinimą. Jei vienas iš jų nesumoka sutartos įmokos, bankas gali pareikalauti visą mokėtiną sumą padengti iš kito bendraskolio.
Dėl to prieš imant paskolą verta nustatyti, kiek kiekvienas partneris mokės už būstą. Vienodas įmokų dalijimas nėra vienintelis galimas sprendimas – pora gali susitarti prisidėti lygiomis dalimis arba proporcingai pajamoms.
Turto dalis nesusituokusiems partneriams automatiškai nesiskiria po lygiai
Sutuoktinių ir nesusituokusių porų turto teisinė padėtis skiriasi. Po santuokos įgytas turtas paprastai laikomas bendru, tačiau nesusituokusiems partneriams tokia taisyklė automatiškai netaikoma.
Todėl perkant būstą svarbu iš anksto susitarti, kokia jo dalis priklausys kiekvienam. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai vienas žmogus sumoka didesnę pradinio įnašo dalį, o kitas daugiau prisideda prie paskolos įmokų, remonto ar būsto įrengimo.
Prieš sudarant sandorį rekomenduojama aptarti bent keturis pagrindinius klausimus:
- kokią pradinio įnašo dalį skirs kiekvienas partneris
- kaip bus mokamos paskolos įmokos
- kaip bus dalijamos komunalinių paslaugų ir kitos bendros išlaidos
- kokia būsto dalis priklausys kiekvienam partneriui
Aiškus susitarimas padeda išvengti ginčų
Banko atstovas pataria iš anksto apibrėžti, kas bus laikoma bendromis išlaidomis. Tai gali būti būsto paskola, komunaliniai mokesčiai, maistas, automobilio išlaidos, kelionės ar prenumeratos.
Ne visus smulkius pirkinius būtina skaičiuoti atskirai, tačiau didesnių išlaidų apskaita gali padėti suprasti, ar abiejų partnerių finansinis indėlis išlieka panašus. Vienas žmogus gali mokėti paskolos įmoką ir komunalinius mokesčius, o kitas – dažniau pirkti maistą, apmokėti degalus ar keliones.
Praktišku sprendimu gali tapti atskira sąskaita bendroms reikmėms. Į ją abu partneriai reguliariai pervestų iš anksto sutartą sumą, o asmenines pajamas ir išlaidas tvarkytų atskirai.
Didesnius pirkinius ir investicijas į būstą verta apmokėti pavedimu ar kortele. Banko išrašai ir mokėjimų paskirtys gali padėti išsaugoti informaciją apie tai, kas ir kiek sumokėjo už remontą, virtuvę, baldus, langus ar buitinę techniką.
Reikia sutarti ir dėl bendrų santaupų
Aiškumo svarbu išlaikyti ir kaupiant pinigus bendram tikslui. Partneriai turėtų aptarti ne tik tai, kokią sumą kas mėnesį atidės, bet ir kieno vardu bus laikomos santaupos, kas galės jomis disponuoti bei kokiais atvejais jos bus naudojamos.
Kuo didesni poros finansiniai įsipareigojimai ir kuo ilgesnis jų laikotarpis, tuo svarbiau susitarimus priimti iš anksto. Bendra būsto paskola turėtų būti grindžiama ne vien pasitikėjimu, bet ir aiškiai apibrėžtais abiejų partnerių įsipareigojimais.
Šaltinis: sc.bns.lt
