Pasibaigus vasaros atostogoms daugiau nei pusei darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartais tenka taupyti ir mažinti kasdienes išlaidas. Apklausa parodė, kad išlaidų ribojimas po atostogų daliai žmonių tampa įprastu finansiniu sprendimu, nors jie savęs nelaiko patiriančiais didelių sunkumų.
Maždaug kas ketvirtas apklaustasis nurodė, kad po atostogų yra priverstas mažinti išlaidas. Vis dėlto tik 4 proc. respondentų rudens pradžią įvardijo kaip finansiškai sunkiausią metų laikotarpį.
Po atostogų tenka atsisakyti pirkinių
„Creditinfo Lietuva“ užsakytos apklausos duomenimis, po kiekvienų kasmetinių atostogų išlaidas labiau ribojantiems gyventojams dažnai tenka keisti jau suplanuotus finansinius sprendimus. Beveik keturi iš dešimties tokių žmonių atsisako planuoto didesnio pirkinio.
Daugiau nei kas ketvirtas išlaidų mažinti priverstas gyventojas būtinoms reikmėms naudojasi kredito kortele arba ima vartojimo kreditą. Kas penktas pinigų kasdienėms reikmėms skolinasi iš artimųjų.
Apklausą komentavusios „Creditinfo Lietuva“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovės Giedrės Tallat-Kelpšaitės teigimu, dalis žmonių poatostoginį taupymą vertina kaip įprastą elgesį, o ne kaip finansinę problemą. Todėl tikrieji sunkumai gali būti ne visada tinkamai įvertinami.
Skiriasi skirtingo amžiaus gyventojų įpročiai
Išlaidų po atostogų neriboja daugiau nei trečdalis vyresnių nei 45 metų gyventojų. Tarp vyresnių nei 55 metų žmonių tokių respondentų buvo 38,1 proc., arba maždaug keturi iš dešimties.
Tyrimas taip pat parodė, kad beveik du trečdaliai apklaustųjų savo finansinę padėtį pasitikrina bent kartą per mėnesį. Tačiau vien toks įprotis ne visada padeda išvengti sunkumų, jeigu neįvertinamos būsimos išlaidos ar po atostogų likę įsipareigojimai.
Ne visi seka kredito istoriją ir sąskaitas
Daugiau nei 43 proc. gyventojų teigė gerai žinantys savo kredito istoriją, tačiau tokia pat dalis jos nėra tikrinę. Daugiau nei kas ketvirtas iš jos netikrinusių respondentų nežinojo, kur tai galima padaryti.
Kredito istoriją bent kartą per metus tikrina tik 18 proc. apklaustųjų. Tai rodo, kad reguliarus turimų finansinių įsipareigojimų vertinimas nėra tapęs įprastu įpročiu.
Kas penktas gyventojas, kuriam tenka mažinti išlaidas, yra susidūręs su situacija, kai sąskaitų nepavyko apmokėti dėl nepakankamo likučio. Ketvirtadalis teigė laiku nesumokėję todėl, kad negavo arba nepastebėjo atsiųstų sąskaitų.
Beveik kas ketvirtas apklaustasis apie neapmokėtas sąskaitas ar pradelstas skolas bent kartą sužinojo tik gavęs priminimą arba kreditoriaus pranešimą.
Finansų planavimą vertina kaip silpnąją vietą
Jeigu finansinė padėtis smarkiai pablogėtų, 23 proc. suaugusiųjų nežinotų, ką daryti, arba nieko nekeistų. Tik kiek daugiau nei 3 proc. respondentų tokioje situacijoje kreiptųsi į kredito biurą.
Apklausos rengėjai pabrėžia, kad išlaidų ribojimas po atostogų gali būti proga iš naujo įvertinti asmeninius finansus: peržiūrėti įsipareigojimus, patikrinti kredito istoriją ir planuoti būsimas išlaidas. Tyrimą „Creditinfo Lietuva“ užsakymu rugpjūtį atliko bendrovė „Norstat“. Jame dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 64 metų.
Šaltinis: elta.lt
