Lietuvos inovacijų reitingas šiemet pagerėjo – pagal naujausią Pasaulinį inovacijų indeksą šalis užima 32-ąją vietą tarp 139 pasaulio ekonomikų. Per penkerius metus Lietuva pakilo septyniomis pozicijomis.
Pasaulinį inovacijų indeksą rugsėjo 29 dieną Ženevoje pristatė Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO). 2026 metų ataskaitoje vertinamos inovacijų tendencijos, valstybių gebėjimas kurti naujas technologijas ir paversti mokslinius pasiekimus verslo sprendimais.
Lietuva pagerino poziciją
Lietuva 2025 metais indekse buvo 33-ioje vietoje, 2024 metais – 35-oje, o 2023 metais – 34-oje. 2021 ir 2022 metais šalis užėmė 39-ąją vietą.
Pagal inovacijų išteklius, kurie apima sąlygas ir pajėgumus inovacijoms kurti, Lietuva šiemet yra 27-a. Pagal pasiektus inovacijų rezultatus šalis užima 34-ąją vietą. Tai rodo, kad Lietuvos sąlygos inovacijoms yra palyginti stiprios, tačiau dalį turimo potencialo dar reikia paversti naujomis technologijomis, produktais ir kitais praktiniais sprendimais.
Pagal kai kuriuos rodiklius Lietuva pirmauja pasaulyje
Lietuva jau ketvirtus metus iš eilės užima pirmąją vietą pagal vienaragių, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių, santykį su šalies bendruoju vidaus produktu. Ataskaitoje išskiriamos Lietuvoje sukurtos bendrovės „Vinted“, kurios vertė siekia 5,40 mlrd. JAV dolerių, ir „Nord Security“, vertinama 3 mlrd. JAV dolerių.
Pirmąją vietą Lietuva taip pat užima pagal dirbančių moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalį. Pernai pagal šį rodiklį šalis buvo trečia. Informacinių ir ryšių technologijų naudojimo srityje Lietuva iš penktosios vietos pakilo į ketvirtąją.
Vis dėlto kai kurie rodikliai išlieka silpnesni. Pagal jaunimo demografinį dividendą Lietuvai skirta 124-oji vieta, pagal išlaidas programinei įrangai – 102-oji, o pagal intelektinės nuosavybės pajamų dalį užsienio prekyboje – 98-oji vieta.
Didžiausias šuolis – kūrybinių rezultatų srityje
Lietuva tris iš septynių indekso vertinimo sričių – institucijas, infrastruktūrą ir rinkos išsivystymą – vertina geriau nei aukštų pajamų šalių ir Europos regiono vidurkiai.
Infrastruktūros srityje Lietuva per metus pakilo iš 29-osios į 22-ąją vietą, o rinkos išsivystymo srityje – iš 35-osios į 28-ąją. Žinių ir technologijų rezultatų kategorijoje šalis pagerino poziciją nuo 33-iosios iki 31-osios.
Didžiausias metinis pokytis užfiksuotas kūrybinių rezultatų srityje. Lietuva iš 48-osios vietos pakilo į 39-ąją. Iš viso per metus šalies pozicija pagerėjo šešiose iš septynių vertintų sričių.
Augo mokslinės veiklos ir technologijų diegimo rodikliai
Lietuvos inovacijų reitingas atspindi ir atskirų ekosistemos dalių augimą. Per metus mokslinių publikacijų skaičius padidėjo 12,1 proc., rizikos kapitalo sandorių skaičius – 9,5 proc., o robotizacijos rodiklis – 16,3 procento.
Tarptautinių patentų paraiškų skaičius išaugo 68,2 proc. Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad ilgesnio laikotarpio tendencija šioje srityje tebėra silpnesnė, todėl vienų metų augimas dar neleidžia kalbėti apie tvarų pokytį.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad trijų geriausiai įvertintų Lietuvos universitetų vidutinis balas QS pasaulio universitetų reitinge per metus padidėjo 37,37 proc. ir pasiekė 27,57. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 54-ąją vietą.
WIPO Lietuvos inovacijų ekosistemos profilyje išskiria gyvybės mokslų, kosmoso ir puslaidininkių srityse veikiančias bendroves „Atrandi Biosciences“, „NanoAvionics“ ir „Brolis Sensor Technology“. Tarp Lietuvoje kilusių atžalinių įmonių minimos „NanoAvionics“, „MedDream“ ir „Mindletic“.
Šaltinis: sc.bns.lt
