DI poveikis mąstymui tampa vis aktualesnis, nes dirbtinis intelektas jau padeda rinktis prekes, keliones, viešbučius ir spręsti sudėtingas kasdienes situacijas. KTU vadybos mokslų krypties doktorantas Syed Muntazir Mehdi atkreipia dėmesį, kad patogi pagalba gali palaipsniui mažinti žmogaus įsitraukimą į sprendimų priėmimą.
Pasak tyrėjo, žmonių santykis su dirbtiniu intelektu keičiasi: vietoje prašymo padėti suprasti informaciją vis dažniau tikimasi, kad sistema pati nurodys, ką daryti. Nors toks naudojimas gali taupyti laiką, kartu kyla klausimas, ar žmogus nepradeda pernelyg daug sprendimų perduoti technologijai.
Sprendimo savininkiškumas gali silpnėti
S. M. Mehdi pabrėžia skirtumą tarp DI naudojimo kaip priemonės savo požiūriui praplėsti ir visiško sprendimo priėmimo proceso perdavimo sistemai. Ši riba, jo vertinimu, ne visada pastebima, todėl žmonėms reikia sąmoningiau vertinti, kokį vaidmenį technologija atlieka jų pasirinkimuose.
Vertinant DI rekomendaciją dažniausiai klausiama, ar ji teisinga ir naudinga. Tačiau ne mažiau svarbu, ar žmogus vis dar jaučia pats priėmęs sprendimą. Vartotojų elgsena apima ne tik galutinį pasirinkimą, bet ir kelią iki jo: informacijos vertinimą, alternatyvų lyginimą bei savo poreikių supratimą.
Šis procesas susijęs su pasitikėjimu savimi, kompetencija ir gebėjimu ateityje savarankiškai priimti sprendimus. Todėl DI gali būti naudingiausias tada, kai padeda žmogui geriau įvertinti galimybes, bet ne pašalina jį iš svarbiausių sprendimo etapų.
Technologija perima vis daugiau mąstymo užduočių
Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, ką DI gali atlikti ir kiek laiko sutaupyti. Dabar, pasak KTU doktoranto, svarbu vertinti ir kitą klausimą: kaip nuolatinis mąstymo bei sprendimų perdavimas sistemoms gali paveikti pačius žmones.
Dirbtinis intelektas jau geba ieškoti, lyginti, apibendrinti informaciją ir pateikti rekomendacijas. Dėl to žmogui lieka mažiau būtinybės pačiam atlikti dalį analizės. DI poveikis mąstymui siejamas su platesnėmis diskusijomis apie protinio krūvio perkėlimą, pernelyg didelį pasitikėjimą technologijomis ir galimą kritinio mąstymo susilpnėjimą.
Tyrėjas pabrėžia, kad ši sritis dar formuojasi, tačiau klausimas jau nėra vien teorinis. Vertinant DI svarbu analizuoti ne tik tai, kiek protinga tampa sistema, bet ir kokiais mąstytojais tampa žmonės, kurie ja naudojasi kasdien.
DI keičia santykį tarp pirkėjo ir prekės ženklo
Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa tarpininku tarp vartotojo ir prekės ženklo. Anksčiau pirkėjas galėdavo aplankyti kelias interneto svetaines, perskaityti atsiliepimus, palyginti produktus ir palaipsniui susidaryti nuomonę. Dabar šį procesą kartais pakeičia vienas pokalbis su DI sistema, pateikiančia kelis atrinktus variantus.
Toks pokytis keičia ir tai, kaip vartotojas susipažįsta su produktais bei kaip susiformuoja jo nuostatos. Kai sistema nusprendžia, ką žmogus mato ir su kuo lygina, pats klientas gali mažiau dalyvauti pasirinkimo procese.
Pasak S. M. Mehdi, tai svarbu ne tik prekybai, bet ir rinkodarai. Prekės ženklo santykis su klientu kuriamas per jo žinias, norus, patirtį, vertinimus ir atsiliepimus. Jei dalį šio indėlio perima DI, pardavimas gali įvykti, tačiau vartotojo vaidmuo santykyje su prekės ženklu gali tapti pasyvesnis.
Siūlo technologiją naudoti žmogaus gebėjimams stiprinti
KTU doktorantas nemano, kad DI naudojimą reikėtų riboti. Jo teigimu, technologijai galima patikėti didelių informacijos kiekių apdorojimą, dėsningumų paiešką ir sudėtingų procesų paaiškinimą.
Vis dėlto žmogui turėtų likti galimybė nuspręsti, kas jam svarbu, kokius kompromisus jis pasirengęs priimti ir kodėl renkasi vieną alternatyvą, o ne kitą. Sveikas santykis su DI, pasak tyrėjo, reiškia, kad technologija sumažina nereikalingą protinę naštą, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė lieka žmogui.
DI poveikis mąstymui bus nagrinėjamas spalio 15 d. KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančioje konferencijoje „LiMA MarTech’26: (ne)matoma pusė“. Renginys taip pat bus transliuojamas internetu.
Šaltinis: elta.lt
