Moksleivių tvarūs įpročiai Lietuvoje jau tampa kasdienybės dalimi, tačiau dalis jaunuolių vis dar nežino, kaip aplinkai palankesnius sprendimus pritaikyti praktiškai. Apklausos duomenimis, 42 proc. moksleivių teigia per mažai išmanantys apie tvaresnius pasirinkimus. Kaina šią kliūtį įvardijo tik 9 proc. apklaustųjų.
14-19 metų Lietuvos moksleivių apklausą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metų rugpjūtį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 320 jaunuolių iš Lietuvos, o iš viso Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausti 949 moksleiviai.
Kokie tvarūs pasirinkimai jau paplitę?
Apklausa rodo, kad dalis jaunuolių jau renkasi kasdienius sprendimus, padedančius mažinti vartojimą ir poveikį aplinkai. Pusė apklaustųjų naudoja daugkartinę gertuvę arba puodelį.
- 33 proc. moksleivių rūšiuoja atliekas
- 33 proc. įsigyja naudotų daiktų
- 29 proc. vietoje automobilio renkasi dviratį arba eina pėsčiomis
- 23 proc. stengiasi mažinti maisto atliekų kiekį
- Maždaug penktadalis taupo elektrą ir vandenį
Vis dėlto tarp pagrindinių kliūčių dominuoja ne finansai. Po 19 proc. moksleivių nurodė, kad jiems trūksta prieinamų tvarių sprendimų arba tvarumo nelaiko svarbiu. Dar 17 proc. tokius pasirinkimus vertina kaip nepatogius.
Jaunuoliams sunku žinias paversti veiksmais
Tvarumo specialistė ir programos moksleiviams „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė teigia, kad apklausos rezultatai nebūtinai rodo informacijos apie klimato kaitą ar aplinkosaugą stoką. Pasak jos, sudėtingiau abstrakčias žinias susieti su konkrečiais kasdieniais veiksmais ir suprasti, kokį poveikį gali turėti asmeniniai pasirinkimai.
Ekspertės vertinimu, tvaresnį gyvenimo būdą nebūtina pradėti kurti iš esmės keičiant visą rutiną. Daugiau naudos gali duoti vienas nuosekliai kartojamas įprotis, pavyzdžiui, dažnesnis vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas arba ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas.
Siūloma pradėti nuo vienos pasirinktos srities ir tik vėliau imtis kitos. Toks principas gali būti taikomas naudojant daugkartinį maišelį, rūšiuojant atliekas ar kartą per savaitę renkantis augalinį maistą vietoje mėsos.
Technologijos padeda įvertinti pasirinkimų poveikį
Apklausa taip pat parodė, kad dalis jaunuolių tvarumui pasitelkia skaitmenines priemones. 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. – naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. renkasi išmaniąsias namų energijos taupymo technologijas. Tačiau 37 proc. moksleivių teigia tvarumui skirtomis technologijomis nesinaudojantys.
Technologijos gali padėti ne tik rasti praktiškesnį sprendimą, bet ir suprasti jo reikšmę. Ekologinio arba anglies pėdsako skaičiuoklės leidžia palyginti kelionių, mitybos, energijos vartojimo ir kitų įpročių poveikį.
„Samsung“ programos „Solve for Tomorrow“ organizatoriai šiemet 9-12 klasių moksleivių komandas iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kviečia kurti technologinius sprendimus visuomenei aktualioms problemoms. Šių metų programos temos – sportas ir tvarumas.
Apklausa buvo skirta įvertinti jaunuolių požiūrį į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą, taip pat jų skaitmeninius bei socialinių tinklų naudojimo įpročius. Tyrimo duomenys rodo, kad moksleivių tvarūs įpročiai jau formuojasi, tačiau aiškesnis praktinių veiksmų paaiškinimas galėtų paskatinti juos rinktis aplinkai palankesnius sprendimus dažniau.
Šaltinis: elta.lt
