Lietuvos migracijos politika turėtų būti grindžiama faktais, aiškia kontrole ir valstybės ekonominiais poreikiais, o ne emocijomis bei socialiniuose tinkluose plintančiais vaizdais. Taip teigia Laisvės partijos pirmininko pavaduotojas, Europos Parlamento nario D. Žalimo padėjėjas Romualdas Bakutis.
Savo komentare jis atkreipia dėmesį, kad pastarąjį savaitgalį vykusio protesto organizatoriai kalbėjo apie masinę migraciją ir lietuviškos Lietuvos išsaugojimą. Tačiau, jo vertinimu, dabartinė padėtis nėra tokia, kad užsieniečių skaičius Lietuvoje kasmet nekontroliuojamai augtų.
Užsieniečių skaičiaus augimas stabilizavosi
Pasak R. Bakučio, didžiausias užsieniečių skaičiaus šuolis įvyko 2022-2024 metais. 2022 metų pradžioje Lietuvoje gyveno apie 100 tūkst. užsieniečių, 2023 metais jų buvo apie 189 tūkst., o 2024 metais – 222 tūkst. Šį augimą daugiausia lėmė karas Ukrainoje ir ankstesnė migracija iš Baltarusijos.
Vėliau augimas sustojo. 2025 metų pradžioje Lietuvoje gyveno apie 218 tūkst. užsieniečių, metų pabaigoje jų skaičius siekė maždaug 217 tūkst. Šių metų rugsėjo pradžioje leidimus gyventi Lietuvoje turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių.
Autorius taip pat nurodo, kad darbo migracija reguliuojama kvotomis. Šiemet darbo migracijai nustatyta 24 706 žmonių kvota, sudaranti apie 0,9 proc. Lietuvos gyventojų. Kvotą išnaudojus, naujiems darbuotojams taikomi aukštesni atlyginimo reikalavimai.
Migracijos modelio nereikėtų tapatinti su Vakarų Europa
R. Bakutis mano, kad Lietuvos situacija skiriasi nuo kai kurių Vakarų Europos valstybių patirties, kuri dažnai minima viešose diskusijose. Lietuvoje daugiausia kalbama ne apie didelius pabėgėlių srautus, o apie darbuotojų atvykimą. Rugsėjo pradžioje vien darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turėjo beveik 108 tūkst. užsieniečių.
Jo teigimu, diskusijoje reikėtų klausti ne tik to, kiek žmonių galima įsileisti, bet ir kokių darbuotojų Lietuvos ekonomikai iš tikrųjų reikia. Taip pat svarbu įvertinti, ar užsieniečių samdymas netampa pigesne alternatyva atlyginimų didinimui, vietos darbuotojų mokymui ir investicijoms į technologijas.
Autorius kaip galimą kryptį mini Šveicarijos principą, kai atvykstančių žmonių skaičius ir kvalifikacija siejami su darbo rinkos poreikiais, ekonomine nauda bei galimybėmis integruotis.
Teiginiai apie masinį pilietybės suteikimą nepagrįsti
R. Bakučio vertinimu, migracijos tema Lietuvoje taip pat apipinta sąmokslo teorijomis. Jis atmeta teiginius, esą migrantai netrukus sudarys masinį naujų rinkėjų elektoratą. 2023 metų savivaldos rinkimuose balsavo 4291 užsienietis, nors teisę balsuoti turėjo daugiau kaip 21 tūkst. užsieniečių. Seimo ir prezidento rinkimuose užsieniečiai nebalsuoja.
Pasak autoriaus, pilietybė Lietuvoje suteikiama nedidelei daliai gyventojų. Natūralizacijos tvarka Lietuvos pilietybę 2022 metais gavo 126 žmonės, 2023 metais – 55, o 2024 metais – 90.
Jis taip pat ragina atsargiau vertinti demografines prognozes, grindžiamas migrantų kilme ar religija. Migrantų ir vietinių gyventojų gimstamumo modeliai, kaip teigiama komentare, ilgainiui ir per kartas linkę panašėti.
Reikalinga nuoseklesnė kontrolės ir integracijos sistema
Lietuvos migracijos politika, R. Bakučio įsitikinimu, turėtų apimti ne tik atvykstančių žmonių kontrolę, bet ir aiškias integracijos sąlygas. Jis pripažįsta, kad migracija gali kelti saugumo rizikų, todėl būtina tikrinti žmones ir neįleisti tų, kurie kelia grėsmę valstybei.
Tačiau keli nustatyti atvejai, jo teigimu, neturėtų tapti pagrindu įtarinėti dešimtis tūkstančių kitų žmonių. Tuo pačiu Lietuvoje, autoriaus vertinimu, dar trūksta vientisos lietuvių kalbos mokymo sistemos ir aiškesnio institucijų bei savivaldybių veiksmų koordinavimo.
Integracijoje, pasak R. Bakučio, daugiau atsakomybės galėtų prisiimti ir darbdaviai, kuriems reikia užsieniečių darbuotojų. Iš atvykusiųjų turėtų būti reikalaujama laikytis įstatymų, mokėti mokesčius, mokytis lietuvių kalbos ir dalyvauti visuomenės gyvenime, o valstybė turėtų sudaryti realias sąlygas tai padaryti.
Autorius pabrėžia, kad Lietuva turėtų saugoti savo kalbą, kultūrą ir istoriją, tačiau migracijos klausimą spręsti pasitikėdama savimi, o ne baime. Jo nuomone, šalies atsakas turėtų būti parem tas nuoseklia kontrole, ekonominiu pragmatizmu ir veikiančia integracijos sistema.
Šaltinis: elta.lt