Ekologiškų pieno produktų kaina pradeda formuotis dar ūkyje, o papildomi gamybos, kontrolės ir atsekamumo reikalavimai išlieka visoje tiekimo grandinėje. Vilniuje vykusioje ekspertų diskusijoje aiškintasi, kodėl šie produktai dažnai kainuoja daugiau ir ką iš tiesų reiškia ant pakuotės esantis ekologinis ženklas.
Nors 47 proc. gyventojų teigia rinktųsi ekologiškus produktus, jei jų kaina būtų panaši į įprastinių, bent kartą per savaitę tokius produktus perka tik 12 proc. vartotojų. Ekspertų vertinimu, vienas svarbiausių pasirinkimą lemiančių veiksnių yra kaina, tačiau reikšmės turi ir pasitikėjimas bei pirkimo įpročiai.
Didesnės išlaidos susidaro dar ūkyje
Kooperatyvo „EKO Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas teigė, kad ekologiško pieno savikainą lemia ne vienas konkretus reikalavimas, o visa gamybos sistema. Ekologiniuose ūkiuose taikomi griežtesni pašarų, gyvulių laikymo ir veterinarinės priežiūros reikalavimai, taip pat būtinas sertifikavimas, kontrolė ir produktų atsekamumas.
Be to, ekologiniuose ūkiuose primilžis dažnai būna mažesnis. 2024 metais vidutinis primilžis iš karvės Lietuvoje siekė apie 7369 kilogramus per metus, o ekologiniuose ūkiuose dažnai sudaro apie 5500-6000 kilogramų. Kadangi dalis ūkio išlaidų išlieka panaši, jos paskirstomos mažesniam pagaminto pieno kiekiui.
Ekologiškų pieno produktų kaina nesumažėja ir pienui palikus ūkį. Surenkant, transportuojant bei perdirbant būtina atskirti ekologišką žaliavą nuo įprastos ir užtikrinti jos atsekamumą. Šie reikalavimai taikomi visam keliui nuo žaliavos iki galutinio produkto, pakuotės ir prekybos lentynos.
Ką reiškia ekologinis ženklas?
„Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė pabrėžė, kad vartotojas pats negali patikrinti viso produkto gamybos proceso. Todėl tai atlieka sertifikavimo ir kontrolės sistema, leidžianti produktą atsekti iki jo kilmės.
2024 metais atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipą žinojo 71 proc. apklaustųjų. Vis dėlto tik 56 proc. respondentų žinojo, kad tokie produktai turi atitikti nustatytus reikalavimus, o jų gamyba yra tikrinama ir sertifikuojama.
Ekologinis ženklas nereiškia, kad produktas automatiškai yra sveikesnis už visus kitus. Gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad renkantis konkretų pieno gaminį taip pat reikėtų įvertinti jo sudėtį, pridėtinio cukraus, druskos ir riebalų kiekį.
Kodėl palankus požiūris nevirsta pirkimu?
Ekspertų aptarti tyrimo duomenys rodo, kad vartotojų nuostatos ir realūs pirkimo įpročiai skiriasi. Dalis žmonių ekologinius produktus vertina palankiai, tačiau juos renkasi rečiau dėl didesnės kainos ir ribotesnio prieinamumo.
Pasak UAB „Ekomarket“ projektų direktoriaus Mindaugo Stragio, pirkėjai ekologiškus produktus lygina su alternatyvomis, todėl jų pasirinkimui svarbūs ne tik kaina ir pasiūla, bet ir pasitikėjimas. Vartojimą, ekspertų vertinimu, galėtų paskatinti platesnis produktų pasirinkimas, geresnis prieinamumas bei aiškesnė informacija apie jų gamybą.
Ekologiškų pieno produktų kaina vartotojui atspindi ne vien produkto sudėtį, bet ir visą jo kelią: nuo ūkyje taikomų reikalavimų iki atskiro surinkimo, perdirbimo, sertifikavimo bei kontrolės.
Šaltinis: elta.lt
