Kūno signalai treniruotėje gali parodyti, kada nuovargis yra įprasta fizinio krūvio dalis, o kada vertėtų sustoti. Triatlonininkas ir „Samsung“ ambasadorius Simas Sakalauskas pabrėžia, kad siekis pagerinti rezultatą neturėtų nustelbti savijautos.
Sportininkas yra startavęs „Ironman 70.3“ pasaulio čempionate. Šiose varžybose dalyviams tenka nuplaukti 1,9 kilometro, dviračiu įveikti 90 kilometrų ir nubėgti 21,1 kilometro. Ruošiantis tokiam išbandymui, pasak jo, svarbios ne tik treniruotės, bet ir poilsis, miegas bei gebėjimas pastebėti savijautos pokyčius.
Ne kiekvienas nuovargis reiškia, kad reikia sustoti
Sunkios kojos ar noras atidėti treniruotę ne visada rodo, kad organizmas nepasirengęs fiziniam krūviui. Vis dėlto įprastą nuovargį būtina atskirti nuo neįprastų pojūčių, silpnumo ar kitų nerimą keliančių simptomų.
S. Sakalausko teigimu, sprendžiant, ar tęsti treniruotę, svarbu įvertinti, kaip žmogus jaučiasi apskritai. Jeigu savijauta gera ir neatsiranda neįprastų simptomų, kartais galima įveikti norą pasiduoti. Tačiau prastesnė būklė turėtų būti priežastis mažinti krūvį, o ne dar labiau save spausti.
Geriau suprasti savo galimybes padeda patirtis ir trenerio konsultacijos. Pirmuosius tris triatlono treniruočių mėnesius sportininkas rengėsi savarankiškai, tačiau dabar pripažįsta, kad anksčiau būtų kreipęsis į triatlono klubą ar trenerį.
Poilsis ir miegas yra treniruočių dalis
Sportininkas atkreipia dėmesį, kad didesnis treniruočių skaičius ne visada reiškia spartesnį progresą. Jo paties savaitės treniruočių trukmė kartais viršija 13 valandų, todėl planuojant krūvį svarbu atsižvelgti į bendrą organizmo būklę.
Vienas signalų, kuriam anksčiau S. Sakalauskas skirdavo mažiau dėmesio, buvo raumenų nuovargis. Dabar jis jį vertina rimčiau. Apie pernelyg didelį krūvį gali signalizuoti ne tik raumenų skausmas, bet ir dingęs noras sportuoti ar suprastėjęs pajėgumas treniruotėse.
Pasak triatlonininko, raumenims būtina suteikti laiko atsipalaiduoti ir atsistatyti. Jo rutinoje tam skiriami sportiniai masažai, jėgos ir tempimo pratimai. Poilsį bei miegą jis vertina taip pat rimtai kaip ir pačias treniruotes.
Kada padeda treniruočių duomenys?
Spręsdamas, kokio krūvio imtis konkrečią dieną, S. Sakalauskas pirmiausia remiasi trenerio sudarytu planu. Papildomu orientyru jam tampa miego kokybė, ramybės pulsas ir širdies ritmo variabilumas, dar vadinamas HRV.
Šiuos duomenis sportininkas stebi naudodamas „Galaxy Watch Ultra2“ ir „Samsung Health“ programėlę. Jo teigimu, skaičiai dažnai tik patvirtina tai, ką jau rodo savijauta: prastai išsimiegojus treniruotė paprastai būna sunkesnė.
Vienu atveju sumažėjęs HRV, prastas miegas ir prastesnė savijauta tapo papildomu ženklu, kad treniruotę reikėtų atidėti. Pasitaręs su treneriu, sportininkas nusprendė suplanuotą krūvį perkelti, nes suprato, kad gali sirgti.
Kūno signalai treniruotėje, pasak S. Sakalausko, ypač svarbūs pradedantiesiems. Jis pats anksčiau stengdavosi kiekvieną kartą pasiekti maksimumą ir dėl to patirdavo daugiau skausmų. Vėliau sportininkas išmoko geriau vertinti širdies ritmo zonas bei treniruotės intensyvumą.
Jo teigimu, viena dažnų pradedančiųjų bėgikų klaidų yra pernelyg greitas tempas ir per aukštas pulsas. Progresas, anot triatlonininko, neatsiranda po vienos sunkios treniruotės – jį lemia nuoseklumas, disciplina ir tinkamas krūvio bei poilsio santykis.
Šaltinis: elta.lt
