Vaizdo skambučių sukčiai ieško naujų būdų pasiekti gyventojus ir vis dažniau pasitelkia „Google Meet“, „Microsoft Teams“, „Zoom“ bei kitas platformas. Netikėtas kvietimas prisijungti prie pokalbio gali būti skirtas ne bendravimui, o banko duomenims ar kitai jautriai informacijai išvilioti.
„Telia“ kibernetinės saugos eksperto Dariaus Povilaičio teigimu, nusikaltėliai dažnai apsimeta bankų, technologijų bendrovių, policijos ar kitų institucijų atstovais. Žmogus į vaizdo pokalbį viliojamas neva dėl skubios saugumo problemos, įsilaužimo į paskyrą ar įtartinų operacijų.
Sukčiai persikelia į vaizdo skambučių platformas
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad žmonės gali labiau pasitikėti pašnekovu, kurį mato ekrane. Dėl to vaizdo skambutis apgavystei suteikia daugiau įtikinamumo nei įprastas telefono skambutis ar žinutė.
Tokios platformos kaip „Google Meet“, „Teams“ ir „Zoom“ pačios savaime nėra problema. Pavojus kyla tada, kai žmogus pradeda vykdyti nepažįstamo pašnekovo nurodymus, bendrina savo ekraną ar atskleidžia prisijungimo duomenis.
„Telia“ duomenimis, nuo 2026 metų pradžios bendrovės tinkle buvo užblokuota daugiau nei 8,2 mln. skambučių, per kuriuos sukčiai bandė prisidengti lietuviškais telefono numeriais. Metų pradžioje tokių bandymų per mėnesį būdavo daugiau nei 2 mln., o rugpjūtį ir rugsėjį jų skaičius sumažėjo iki maždaug 60-70 tūkst.
Mažėjant tradicinių apsimestinių skambučių mastui, nusikaltėliai ieško kitų komunikacijos kanalų. Kvietimus į vaizdo pokalbius jie gali siųsti žinodami žmogaus telefono numerį arba elektroninio pašto adresą. Šie duomenys gali būti randami socialiniuose tinkluose, viešuose šaltiniuose ar nutekintose duomenų bazėse.
Kaip vyksta apgaulė?
Dažnas scenarijus prasideda netikėta žinute arba skambučiu. Žmogui pranešama, kad jo kompiuteryje aptiktas virusas, į elektroninį paštą įsilaužė pašaliniai asmenys arba banko sąskaitoje vykdomos įtartinos operacijos.
Tuomet pasiūloma prisijungti prie vaizdo susitikimo per atsiųstą nuorodą. Pokalbio metu sukčiai gali prašyti įjungti ekrano bendrinimą, atverti įvairius kompiuterio langus ar įdiegti nuotolinio valdymo programas, pavyzdžiui, „AnyDesk“, „TeamViewer“ ar „QuickSupport“.
Matydami ekraną, nusikaltėliai gali stebėti prisijungimo duomenis, vienkartinius banko kodus ir kitą asmeninę informaciją. Jie taip pat gali rodyti klaidų pranešimus ar sistemos žurnalus ir pateikti juos kaip tariamus įsilaužimo įrodymus.
Patikimumui sustiprinti naudojami žinomi institucijų logotipai, nuotraukos ir oficialiai atrodantys vaizdai. Pokalbio dalyvis gali būti raginamas veikti nedelsiant, gąsdinamas galimais finansiniais nuostoliais ar teisėsaugos tyrimu.
Ką daryti gavus įtartiną kvietimą?
Vaizdo skambučių sukčiai neturėtų būti įleidžiami į pokalbį vien todėl, kad naudojasi gerai žinoma platforma. Įtartiną kvietimą reikėtų vertinti ypač atsargiai, jeigu jis gaunamas iš nepažįstamo asmens arba siejamas su tariama paskyros, kompiuterio ar banko sąskaitos problema.
- Nespauskite netikėtose žinutėse pateiktų nuorodų
- Nesidalykite ekranu ir neįdiekite nepažįstamų programų
- Neatskleiskite banko sąskaitos, mokėjimo kortelės ar prisijungimo duomenų
- Niekam nesakykite vienkartinių patvirtinimo kodų
- Nesileiskite skubinami ir pokalbį nutraukite, jei pašnekovas kelia įtarimų
Jeigu žmogus į pokalbį prisijungė, tačiau nepateikė duomenų ir nebendrino ekrano, rekomenduojama nedelsiant atsijungti. Tiems, kurie atskleidė prisijungimo informaciją, bendrino ekraną ar atliko finansines operacijas pagal gautus nurodymus, reikėtų kuo greičiau pakeisti slaptažodžius, susisiekti su banku ir stebėti paskyrų veiklą.
Specialistas pabrėžia, kad tikros institucijos telefonu ar vaizdo skambučiais neprašo pateikti prisijungimo duomenų ir patvirtinimo kodų. Būtent skubos kūrimas, grasinimai ir prašymas atlikti neįprastus veiksmus yra vieni svarbiausių galimos apgaulės požymių.
Šaltinis: elta.lt
