Medinių daugiabučių ateitis gali būti arčiau, nei atrodo. Architektas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Saulius Pamerneckis prognozuoja, kad apie 2035 metus pagrindinės daugiabučių konstrukcijos ir jų apdaila vis dažniau bus gaminamos iš medienos.
Pasak jo, ateities būstą lems ne vien pastato išvaizda. Vis daugiau dėmesio bus skiriama ilgaamžiškumui, poveikiui aplinkai, patogiam gyvenimui ir tam, kaip naujas statinys įsilieja į jau susiformavusį miesto audinį.
Architektūroje stiprėja tvarumo kryptis
Šiuolaikiniuose miestuose ryškėja tvarumo, visiems pritaikytos aplinkos ir išmaniųjų technologijų svarba. Pastatai vertinami ne tik pagal pirmąjį įspūdį, bet ir pagal tai, kiek energijos bei išteklių reikia jų statybai, kaip ilgai jie išlaiko savo savybes ir kokią įtaką daro aplinkai.
Architektūros procesuose vis dažniau naudojamas ir dirbtinis intelektas. Jis gali padėti greitai parengti pirmines vizualizacijas ar pasiūlymų variantus, tačiau, S. Pamerneckio vertinimu, nepakeičia žmogaus kūrybinio sprendimo. Galutinį pastato charakterį vis dar formuoja architekto idėjos, patirtis ir gebėjimas įvertinti konkrečią vietą.
Architektas taip pat pastebi, kad jaunieji kūrėjai jautriau vertina aplinkosaugos klausimus. Studijas baigianti karta domisi tarptautiniais pavyzdžiais, perdirbamomis medžiagomis ir tuo, kaip šiandien priimami sprendimai paveiks miestus po kelių dešimtmečių.
Kieme daugiau vietos žmonėms ir žalumai
Keičiasi ir požiūris į erdvę aplink daugiabučius. Anksčiau gyvenamuosiuose kvartaluose dažnai nebuvo aiškios ribos tarp gyventojų kiemo ir viešosios erdvės, o automobiliai būdavo statomi prie pat pastatų.
Pastaraisiais metais vis dažniau grįžtama prie perimetrinio užstatymo, kai pastatai formuoja aiškesnę kvartalo struktūrą, o jų viduje įrengiami privatesni kiemai. Automobilių stovėjimo vietos perkeliamos po žeme, o antžeminės erdvės paliekamos žmonėms, želdynams, bendruomenės veiklai ir specialiajam transportui.
Tokio sprendimo pavyzdžiu šaltinyje minimas kvartalas „CITUS ARTì“. Jame numatytas vidinis kiemas susiejamas su šalia kuriama viešąja erdve, o buvusios gamybinės bazės elementai, tarp jų senos plytos ir metalo sijos, pritaikomi mažosios architektūros sprendiniuose.
Mediena gali tapti įprasta statybos medžiaga
Pastatų ilgaamžiškumui svarbus ne tik projektas, bet ir tinkamai parinktos medžiagos. Klinkeris, natūralus betonas ir medis gali ilgai išlaikyti estetinę vertę, o gamykloje pagamintos betoninės fasado plokštės leidžia užtikrinti vienodesnę pastato išvaizdą.
Vis dėlto medienai architektas prognozuoja ypatingą vaidmenį. Šiaurės šalių miestuose jau statomi įspūdingi mediniai daugiaaukščiai, todėl medinių daugiabučių ateitis siejama ne vien su eksperimentiniais projektais. S. Pamerneckio vertinimu, laikui bėgant tokie pastatai gali tapti įprasta miesto dalimi, o ne išskirtiniu sprendimu.
Mediena laikoma palankia medžiaga ir dėl jos poveikio statybos procesui bei aplinkai. Jos apdirbimui, architekto teigimu, nereikia tokių didelių energijos išteklių kaip kai kurioms kitoms medžiagoms, o augdamas medis sugeria anglies dioksidą.
Naujas pastatas turi gerbti aplinką
Projektuojant būstą, svarbu atsižvelgti į sklypo vietą, gretimus pastatus, medžius, istoriją ir jau susiformavusias viešąsias erdves. Geras pastatas, pasak S. Pamerneckio, neturėtų būti trumpalaikė mada. Jo vertė atsiskleidžia tada, kai estetiniai sprendimai dera su funkcionalumu ir išlieka prasmingi po daugelio metų.
Todėl medinių daugiabučių ateitis priklausys ne tik nuo naujų technologijų, bet ir nuo gebėjimo atsakingai įvertinti miesto aplinką. Ateities būstas turės būti patogus gyventi šiandien, tačiau kartu išlaikyti savo charakterį ir vertę ateinančioms kartoms.
Šaltinis: elta.lt
