Gyvenamosios aplinkos trūkumai dažniausiai siejami su automobilių stovėjimo vietų stoka ir nepakankamai patogiu susisiekimu. „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad šalia namų patogesnio parkavimo pasigenda 26 proc. gyventojų, o geresnio viešojo transporto ir susisiekimo – 23 procentai.
Apklausa buvo atlikta nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Realco“ užsakymu. Joje rugsėjo 16-26 dienomis dalyvavo 1 020 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
Vilniuje labiausiai trūksta automobilių stovėjimo vietų
Automobilių stovėjimo vietų trūkumas aktualiausias sostinės gyventojams. Jį nurodė 34 proc. vilniečių. Kituose didžiuosiuose miestuose taip atsakė 28 proc. apklaustųjų, o kaimo vietovėse – 18 procentų.
Antroje vietoje pagal dažnumą atsidūrė patogesnio viešojo transporto ir geresnio susisiekimo poreikis. Šios problemos labiau išryškėjo tarp moterų: patogesnio viešojo transporto pasigenda 27 proc. moterų ir 18 proc. vyrų.
Kokių paslaugų ir erdvių gyventojai pasigenda?
Beveik penktadalis, arba 19 proc., apklaustųjų šalia namų norėtų daugiau sporto, sveikatingumo, kavinių ir kitų laisvalaikio vietų. Jaunimo poreikis šioje srityje dar didesnis – tokių erdvių pasigenda 29 proc. 18-25 metų respondentų.
Kasdieniams poreikiams skirtų vietų taip pat trūksta nemažai daliai gyventojų. Parduotuvių, vaistinių ir kitų paslaugų pasigenda 17 proc. apklaustųjų. Tiek pat žmonių norėtų daugiau žaliųjų erdvių, parkų ir vietų pasivaikščioti.
- 11 proc. gyventojų trūksta sveikatos, grožio ar kitų asmeninių paslaugų
- 7 proc. pasigenda darželių, mokyklų, būrelių ir vaikų žaidimų aikštelių
- 29 proc. apklaustųjų teigia, kad šalia namų jiems nieko netrūksta
Gyvenamosios aplinkos trūkumai skiriasi ir pagal amžių. 26-35 metų gyventojai dažniausiai įvardija automobilių stovėjimo vietų stoką – tai nurodė 29 proc. šios grupės respondentų. Tuo metu 36-45 metų žmonės dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai pasigenda darželių, mokyklų, būrelių ir žaidimų aikštelių. Šią problemą įvardijo 13 proc. jų.
Būsto pasirinkimą lemia ne tik atstumas iki centro
Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria ne vien būsto plotui ar atstumui iki miesto centro. Vertinami ir kasdieniai maršrutai: kaip greitai galima pasiekti parduotuvę, mokyklą ar viešojo transporto stotelę, ar dalį kelionių įmanoma įveikti pėsčiomis.
„Realco“ Projektavimo departamento direktorės Rimos Kerienės vertinimu, projektuojant naujus gyvenamuosius rajonus svarbu atsižvelgti į konkrečios teritorijos gyventojų įpročius ir poreikius. Tai gali būti automobilių bei dviračių laikymo sprendimai, žaliosios erdvės, vaikų zonos, poilsio vietos ar patogūs pėsčiųjų takai.
Pasak jos, naujas būstas neturėtų atsirasti kaip atskira sala. Projektas turėtų būti susietas su jau veikiančia miesto infrastruktūra ir ją papildyti paslaugomis, viešosiomis bei žaliosiomis erdvėmis.
Apklausos rezultatai rodo, kad gyvenamosios aplinkos trūkumai gali tapti vienu iš kriterijų, lemiančių būsto pasirinkimą. Lygindami panašius projektus žmonės vertina ne tik patį butą, bet ir tai, kiek patogi bus kasdienybė už jo durų.
Šaltinis: elta.lt
