Europos tekstilės atliekų problema apima ne tik drabužius. Patalynė, rankšluosčiai ir staltiesės taip pat sudaro reikšmingą atliekų srautą, o dalis šių gaminių galiausiai sudeginama arba patenka į sąvartynus.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2022 metais Europos Sąjungoje susidarė apie 6,94 mln. tonų tekstilės atliekų. Maždaug 73 proc. išmestos tekstilės, įskaitant tekstilę, patekusią į mišrias atliekas, buvo sudeginta arba pašalinta sąvartynuose.
Namų tekstilė sudaro daugiau nei trečdalį vartojimo
Europos aplinkos agentūros 2025 metų apžvalgoje nurodoma, kad 2022 metais vienam ES gyventojui teko apie 19 kilogramų drabužių, namų tekstilės ir avalynės. Maždaug 7 kilogramus šio kiekio sudarė namų tekstilė.
Tai reiškia, kad namų tekstilės atliekos yra susijusios ne tik su tuo, kas išmetama pasibaigus gaminio naudojimui. Įtakos turi ir tai, kaip dažnai keičiama patalynė, kiek rankšluosčių laikoma namuose, taip pat kiek staltiesių ar kitų audinių perkama iš anksto.
Specialistų vertinimu, vien atliekų surinkimo plėtra problemos neišsprendžia. Reikšmės turi ir gaminių ilgaamžiškumas, jų priežiūra, pakartotinis naudojimas bei gamybos pritaikymas realiai paklausai.
Atskiras surinkimas dar negarantuoja perdirbimo
Europos aplinkos agentūra skelbia, kad 2022 metais apie ketvirtadalis atskirai surinktų tekstilės atliekų vis tiek pateko į deginimo įrenginius arba sąvartynus. Todėl tekstilės išmetimas į specialų konteinerį savaime nereiškia, kad ji bus perdirbta ar panaudota dar kartą.
Galutinį rezultatą lemia surinktos tekstilės būklė, rūšiavimo procesas ir galimybės audinius pritaikyti tolesniam naudojimui. Lietuvoje nuo 2025 metų sausio 1 dienos savivaldybės privalo gyventojams užtikrinti galimybę atskirai rūšiuoti tekstilės atliekas.
Vertinant sistemos veiksmingumą, svarbu atsižvelgti ne tik į tekstilės konteinerių skaičių. Reikšminga ir tai, kokia surinktos tekstilės dalis paruošiama naudoti pakartotinai, kiek perdirbama ir kiek galiausiai sunaikinama.
Dalis gaminių sunaikinama jų nepanaudojus
Tekstilės atliekų problema prasideda dar iki gaminiui pasiekiant pirkėją. Europos aplinkos agentūros 2024 metais paskelbtoje analizėje apskaičiuota, kad prieš panaudojimą sunaikinama maždaug 4-9 proc. Europos rinkai pateikiamų tekstilės gaminių.
Pagal 2020 metų vartojimo apimtį tai sudarė nuo 264 tūkst. iki 594 tūkst. tonų tekstilės. Tokie skaičiai rodo, kad atliekų kiekį lemia ne tik vartotojų įpročiai, bet ir gamybos planavimas, neparduotos atsargos bei iš anksto pagaminamų modelių, spalvų ir dydžių pasirinkimas.
Nuo 2026 metų liepos 19 dienos didžiosioms Europos Sąjungos įmonėms taikomas draudimas naikinti neparduotus drabužius, jų priedus ir avalynę, išskyrus nustatytas išimtis. Vidutinėms įmonėms ši taisyklė bus taikoma nuo 2030 metų. Ji nėra bendras draudimas naikinti visus neparduotus namų tekstilės gaminius.
Gamintojams teks didesnė atsakomybė
Europos Sąjungoje numatyta plėsti gamintojų atsakomybę už rinkai pateiktų tekstilės gaminių atliekų tvarkymą. Naujos sistemos valstybėse narėse turi būti sukurtos iki 2028 metų balandžio 17 dienos.
Reglamentuojamų gaminių sąraše yra patalynė, stalo, vonios ir virtuvės tekstilė. Aplinkos ministerija nurodo, kad Lietuvoje tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybės principą preliminariai planuojama pradėti taikyti 2028 metais. Pagal jį gamintojai ir importuotojai turės finansuoti jų organizuojamose sistemose surinktų gaminių tvarkymą.
Tokie pokyčiai skatina vertinti ne tik pardavimo apimtis, bet ir tai, kiek ilgai gaminys bus naudojamas bei kaip jis bus tvarkomas pasibaigus jo naudojimo laikui. Namų tekstilės atliekos gali būti mažinamos ir praktiškais sprendimais: gaminant pagal užsakymus, panaudojant audinių atraižas bei tinkamus gaminius perduodant kitiems.
Susidėvėjusi tekstilė taip pat gali būti panaudota kitoms reikmėms, pavyzdžiui, iš nebetinkamos staltiesės pasiuvant šluosčių. Kai tokios galimybės nėra, tekstilę reikėtų atiduoti į atskirą surinkimą pagal vietos atliekų tvarkytojo taisykles.
Šaltinis: elta.lt
