Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte patvirtino, kad Lietuva ir toliau išliks tarp daugiausia gynybai skiriančių Aljanso valstybių. Pokalbyje Briuselyje daugiausia dėmesio skirta rytinio flango saugumui, hibridinėms grėsmėms ir sąjungininkų kariniam buvimui regione.
Lietuvos gynybos išlaidos šiemet siekia 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Įvertinus su gynyba susijusias investicijas, saugumui ir gynybai Lietuva skiria apie 6-7 proc. BVP.
Lietuva nori išlaikyti aukštą gynybos finansavimą
NATO valstybės Hagos viršūnių susitikime susitarė dėl naujo finansinio tikslo. Pagrindinėms gynybos reikmėms numatyta skirti 3,5 proc. BVP, o dar 1,5 proc. skirti su gynyba susijusiems projektams.
Pasak premjero, Lietuva ketina likti vadinamajame 5 procentų klube. M. Sinkevičius pabrėžė, kad kolektyvinis saugumas priklauso ne tik nuo politinių įsipareigojimų, bet ir nuo realiai kuriamų karinių pajėgumų.
NATO vadovas Lietuvos pastangas įvertino kaip pavyzdį kitoms Aljanso narėms. Jo teigimu, šalis ne tik vykdo prisiimtus įsipareigojimus, bet ir prisideda prie naujo NATO standarto kūrimo.
Vokietijos brigada Lietuvoje išlieka prioritetu
Susitikime aptartas Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje. Šį tikslą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų, o tam reikalinga infrastruktūra, Vyriausybės teigimu, kuriama pagal numatytą planą.
Taip pat kalbėta apie ilgalaikį Jungtinių Valstijų karinių pajėgų buvimą Lietuvoje. Premjeras pabrėžė, kad Vokietijos ir JAV įsitraukimas yra svarbi patikimo atgrasymo rytiniame NATO flange dalis.
Lietuva iki 2030 metų siekia turėti visiškai sukomplektuotą nacionalinę diviziją, sustiprinti oro ir priešraketinę gynybą bei sukurti kitus NATO gynybos planams reikalingus pajėgumus.
Daugiau dėmesio oro gynybai ir hibridinėms grėsmėms
M. Sinkevičius pasveikino sprendimą Baltijos šalyse nuo oro policijos misijos pereiti prie oro gynybos misijos. Lietuvos vertinimu, tai turėtų sustiprinti gebėjimą greitai reaguoti į skirtingo pobūdžio grėsmes ir geriau apsaugoti Aljanso oro erdvę.
Lietuva taip pat siekia, kad regione būtų daugiau NATO oro pajėgumų, oro erdvės stebėjimo ir valdymo priemonių, įskaitant AWACS orlaivius.
Premjeras susitikime teigė, kad Rusijos vykdomos hibridinės atakos neturėtų būti vertinamos kaip pavieniai incidentai. Anot jo, tai yra tikslinga ir sisteminga veikla prieš NATO.
Patvirtinta parama Ukrainai
Susitikimo metu aptarta saugumo padėtis Baltarusijoje, NATO branduolinio atgrasymo reikšmė ir tolesnė parama Ukrainai. Lietuvos gynybos išlaidos yra glaudžiai susijusios ir su šalies įsipareigojimais remti Ukrainą.
Lietuva nurodo ir toliau karinei paramai Ukrainai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus. M. Sinkevičius pabrėžė, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo Europos ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo.
Premjeras taip pat pristatė Lietuvos siekį užbaigti Konstitucijos pataisos procedūrą, kuri pašalintų likusius apribojimus visapusiškam šalies dalyvavimui NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo susitarimuose.
Šaltinis: elta.lt
