Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ragina į psichikos sveikatos politiką labiau įtraukti žmones, kurie patys susidūrė su psichikos sveikatos sunkumais. Komisijos surengtoje konferencijoje aptarta stigma, specialistų trūkumas regionuose, pacientų teisės ir pagalbos sistemos finansavimas.
Spalio 7 dieną vykusi diskusija surengta prieš Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, minimą spalio 10-ąją. Joje pabrėžta, kad žmonių patirtis neturėtų būti tik išklausoma – ji turi tapti sprendimų priėmimo dalimi.
Stigma vis dar trukdo kreiptis pagalbos
Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad visuomenėje psichikos sveikatos problemos tebėra lydimos gėdos ir baimės. Dėl to žmonės gali vengti kalbėti apie savo savijautą, kreiptis į specialistus ar ieškoti pagalbos artimiesiems.
Seimo komisijos narės teigė, kad požiūris į psichikos ir fizinę sveikatą vis dar skiriasi. Nors apsilankymas pas gydytoją dėl fizinės ligos dažniausiai nekelia klausimų, psichologo ar psichiatro pagalbos ieškojimas kai kuriems žmonėms tebėra jautri tema. Tai ypač aktualu vaikams ir jaunuoliams, kurie neretai renkasi anoniminius pagalbos kanalus, nes bijo kreiptis į mokyklos psichologą.
Komisijos narė Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad vien išklausyti žmogaus istoriją nepakanka, jeigu sprendimai vėliau priimami neatsižvelgiant į jo patirtį. Pasak jos, svarbu ne tik mažinti stigmą, bet ir sudaryti sąlygas žmonėms dalyvauti formuojant paslaugas bei sprendimus.
Pagalbos poreikis auga, tačiau regionuose trūksta specialistų
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2024 metais psichikos sveikatos centruose užfiksuota daugiau nei 1,2 mln. apsilankymų. Tai yra maždaug 100 tūkst. daugiau nei ankstesniais metais.
Konferencijoje pabrėžta, kad didėjantis paslaugų poreikis kelia klausimą, ar pagalba žmogų pasiekia laiku. Seimo komisijos pirmininko pavaduotoja L. Girskienė atkreipė dėmesį į vaikų psichologinės pagalbos trūkumą regionuose. Jos teigimu, Klaipėdos apskrityje nėra centro, į kurį vaikas, susidūręs su psichikos sveikatos problemomis, galėtų kreiptis ir gauti pagalbą nedelsiant.
Diskusijoje taip pat kalbėta apie finansavimo spragas. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Germanavičius teigė, kad plečiant ambulatorines paslaugas būtina užtikrinti pakankamą jų finansavimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį į ankstyvosios psichozės intervencijos programos 14-25 metų žmonėms finansavimo klausimą.
Daugiau dėmesio pacientų teisėms
A. Germanavičius pabrėžė, kad kokybiška psichikos sveikatos priežiūra turi būti orientuota į žmogų. Tai reiškia, kad pacientui turi būti suteikiama informacija apie jo sveikatą ir gydymo eigą, taip pat galimybė aktyviai dalyvauti priimant sprendimus.
Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje pradėti taikyti Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyvos „Quality Rights“ principai. Pacientams teikiama išsamesnė informacija, su kuria jie gali susipažinti naudodami planšetinius kompiuterius.
Ligoninėje taip pat plečiamos nemedikamentinės paslaugos. 2025 metais dvi ir daugiau tokių paslaugų gavo 91 proc. gydytų pacientų. Prieš kelerius metus šis rodiklis siekė 48 procentus.
Ambasadoriai dalijasi asmenine patirtimi
Higienos instituto Psichikos sveikatos centro atstovė Gintarė Maliuševskienė pristatė nuo 2023 metų vykdomą psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą „Žvelk giliau“. Per šį laiką surengta daugiau nei 300 renginių, kuriuose ambasadorių istorijų klausėsi apie 10 tūkst. gyventojų.
2025 metų grįžtamojo ryšio tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. renginių lankytojų, 85 proc. respondentų nurodė, kad rekomenduotų kitiems išklausyti psichikos sveikatos ambasadoriaus istoriją. Susitikimai daugiausia rengiami mažesniuose miesteliuose ir kaimiškose vietovėse, kur stigma, kaip rodo tyrimai, yra didesnė.
Iniciatyvos ambasadorius Eligijus Juchnevičius, turintis priklausomybės patirties ir dirbantis priklausomybių konsultantu, teigė, kad svarbūs pokalbiai dažnai prasideda po renginių. Jo vertinimu, kovojant su stigma būtinas ne tik institucijų, bet ir visos bendruomenės įsitraukimas.
Konferencijoje akcentuota, kad psichikos sveikatos politika turi apimti ne vien gydymą, bet ir prevenciją, žmogaus teises bei pagalbos prieinamumą. Seimo komisija taip pat palaiko „Jaunimo linijos“ akciją „Žalia šviesa gyvenimui“. Spalio 9 ir 10 dienomis Seimo rūmai bus apšviesti žalia spalva.
Šaltinis: elta.lt
