Psichikos sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės į konsultacijas vis dažniau ateina jau sau nustatę diagnozę pagal socialiniuose tinkluose matytus vaizdo įrašus. Gydytoja psichiatrė dr. Devika Gudienė pabrėžia, kad internete rasta informacija gali paskatinti kreiptis pagalbos, tačiau vien simptomų sąrašo nepakanka sutrikimui nustatyti.
Artėjant Pasaulinei psichikos sveikatos dienai, spalio 10-ajai, specialistė atkreipė dėmesį į augantį susidomėjimą psichikos sveikata. Apie ją kalbama atviriau, todėl mažėja su šia tema susijusi stigma, tačiau trumpuose socialinių tinklų įrašuose sudėtingi sutrikimai neretai sutraukiami iki kelių lengvai atpažįstamų požymių.
Vienas simptomas diagnozės nepatvirtina
Dažniausiai internete žmonės atpažįsta su ADHD, nerimo ar depresiniais sutrikimais, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu bei perdegimu siejamus požymius. Pasak dr. D. Gudienės, domėjimasis savo savijauta gali būti naudingas, tačiau rizika kyla tuomet, kai galimas sutrikimas dar prieš konsultaciją paverčiamas tvirtu įsitikinimu.
Nuovargis nebūtinai reiškia depresiją, o nerimas tam tikrose gyvenimo situacijose savaime nereiškia nerimo sutrikimo. Tokius simptomus gali lemti miego trūkumas, ilgalaikis stresas, kitos psichikos ar fizinės sveikatos problemos.
Vertindami žmogaus būklę specialistai atsižvelgia ne tik į atskirus simptomus. Svarbu, kiek laiko jie tęsiasi, kaip dažnai kartojasi, kiek stipriai vargina ir kaip veikia kasdienį gyvenimą. Taip pat vertinama žmogaus istorija bei aplinkybės, kuriomis sunkumai atsirado.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Į specialistą rekomenduojama kreiptis, jei ilgą laiką jaučiamas prislėgtumas ar įtampa, dingsta anksčiau džiuginę dalykai, sutrinka miegas ar apetitas, kartojasi panikos epizodai arba tampa sunku atlikti įprastus kasdienius darbus.
- jei savijautos pokyčiai užsitęsia ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui
- jei vis dažniau vartojamas alkoholis ar kitos medžiagos norint nusiraminti arba užmigti
- jei artimieji pastebi žmogaus elgesio ar nuotaikos pokyčius, kurių jis pats nemato
Kreipimasis į gydytoją ar kitą specialistą automatiškai nereiškia diagnozės ar gydymo vaistais. Pasak psichiatrės, pirmiausia gali būti svarbu išsiaiškinti, kas vyksta. Pagalbos galima kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą.
Kaip pasiruošti konsultacijai?
Internete atpažinus savo situaciją, verta pasižymėti, kada sunkumai prasidėjo, kas juos sustiprina ar sumažina, kaip keitėsi miegas, nuotaika, darbas ir santykiai. Tokia informacija psichikos sveikatos specialistams gali būti naudingesnė už paties žmogaus sau priskirtą diagnozę.
Dr. D. Gudienė taip pat atkreipia dėmesį, kad savidiagnostika ne visada kyla iš noro sau priskirti sutrikimą. Kartais žmogus daugelį metų mano esąs tingus, išsiblaškęs ar pernelyg jautrus, o internete rasta informacija padeda kitaip pažvelgti į savo sunkumus ir paskatina ieškoti pagalbos.
Pagalbos ieškoma dažniau
Augantį rūpinimąsi psichikos sveikata rodo ir „Lietuvos draudimo“ privataus sveikatos draudimo duomenys. 2023-2025 metais su psichologų ir psichoterapeutų paslaugomis susijusių draudimo žalų skaičius išaugo 44 procentais.
Vizitų pas psichikos sveikatos specialistus skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 5,9 tūkst. iki beveik 8,5 tūkst. Bendrovės specializuotos rizikos ekspertas Audrius Zinevičius teigia, kad šie duomenys rodo augantį pagalbos poreikį ir primena, jog į konsultaciją galima ateiti ne tik su diagnoze, bet ir su klausimais bei abejonėmis dėl savo savijautos.
Šaltinis: elta.lt
