Vilniuje vykstanti Kaliningrado krizės simuliacija leidžia Lietuvos ir užsienio saugumo ekspertams įvertinti, kaip Lietuva bei jos sąjungininkės galėtų reaguoti į politinius sukrėtimus, socialinę griūtį ar ekologinę nelaimę Rusijos Kaliningrado srityje.
Trijų dienų pratimą spalio 8-10 dienomis surengė „Baltic International Security Centre“ ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Jo dalyviai neprognozuoja konkretaus įvykio, o tikrina, kaip skirtingi sprendimai galėtų paveikti galimos krizės eigą.
Ekspertai pasiskirstė sprendimų priėmėjų vaidmenimis
Simuliacijoje dalyvaujantys specialistai atlieka sprendimų priėmėjų Vilniuje, Kaliningrade, Minske, Varšuvoje, Maskvoje ir kitose vietose vaidmenis. Jie nagrinėja tris hipotetinius scenarijus ir renkasi diplomatines, karines, ekonomines, teisines bei kitas priemones.
Priėmus vieną sprendimą, dalyviai gauna atnaujintą informaciją ir turi reaguoti į kitų veikėjų veiksmus. Taip vertinama, kaip pasirinkti žingsniai keistų kitų šalių galimybes, krizės dinamiką ir galimas pasekmes.
Simuliacijoje dalyvauja „Chatham House“ Rusijos ekspertas ir knygos „Moscow Rules“ autorius Keir Giles, Tarptautinio strateginių studijų instituto ekspertas Nigel Gould-Davies, du buvę Jungtinės Karalystės ambasadoriai, buvusi NATO atstovė spaudai Oana Lungescu, dabar dirbanti Royal United Services Institute, taip pat Lenkijos Rytų studijų centro ekspertas Robertas Pszczelis.
Prie pratimo prisideda ir Lietuvos saugumo politikos, diplomatijos bei Rusijos sprendimų priėmimo tyrimų specialistai. Simuliacijos tikslus ir metodiką penktadienį pristatė BISC steigėjas bei vadovas Edwardas Lucasas, Oana Lungescu, ISM rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas ir „ISM Wargaming Lab“ vadovas doc. dr. Pijus Krūminas.
Vertinami ne tik kariniai veiksmai
Dalyviai gali pasitelkti ne vien karines priemones. Jie taip pat svarsto diplomatinius, komunikacijos, ekonominius, finansinius, žvalgybos, teisinius ir teisėsaugos veiksmus.
Kiekvienas siūlomas sprendimas vertinamas pagal tai, kas galėtų jį įgyvendinti, kokią problemą jis spręstų ir ar tam pakaktų įgaliojimų bei priemonių. Ekspertai taip pat analizuoja, ar pasirinktas veiksmas galėtų sukelti papildomų, iš anksto nenumatytų padarinių.
„ISM Wargaming Lab“ vadovo Pijaus Krūmino teigimu, tokio pratimo tikslas nėra nuspėti ateitį. Simuliacija padeda iš anksto išbandyti situacijas, apie kurias įprastomis aplinkybėmis gali būti nepagalvojama, ir įvertinti sprendimų poveikį.
Kaliningradas nagrinėjamas kaip galimas iššūkis Rusijai
BISC vadovas Edwardas Lucasas teigė, kad diskusijose apie Baltijos regiono saugumą Lietuva ir kaimyninės valstybės neretai vaizduojamos tik kaip Maskvos veiksmų stebėtojos. Šioje simuliacijoje regiono šalims suteikiamas savarankiškas vaidmuo, o Kaliningradas nagrinėjamas ir kaip galimas iššūkis pačiai Rusijai.
Oana Lungescu pabrėžė Baltijos šalių budrumą, atsparumą ir sukauptas žinias apie Rusijos veikimą. Jos teigimu, galimos krizės atveju NATO sąjungininkėms būtų svarbu realiuoju laiku dalytis žvalgybos informacija, stiprinti parengtį ir parodyti vieningą poziciją.
Kaliningrado krizės simuliacija remiasi neįslaptinta informacija ir ekspertų prielaidomis apie padėtį regione. Jos rezultatai priklauso nuo pasirinktų scenarijų, dalyvių sprendimų ir ekspertų vertinimų, todėl neparodo tikimybės, kad tokia krizė iš tikrųjų kils.
Rezultatų santrauka bus paskelbta kitą savaitę
Simuliacija baigsis šeštadienį, spalio 10 dieną. Organizatoriai nurodo, kad jos rezultatų santrauka turėtų būti paskelbta kitą savaitę.
ISM rektorius Dalius Misiūnas pabrėžė, kad Lietuvos sukaupta patirtis gali būti naudinga visai Europai, tačiau tam būtinas viešojo sektoriaus, verslo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas. Anot jo, tokie pratimai leidžia kritiškai įvertinti sprendimų veiksmingumą ir stiprinti pasirengimą galimoms krizėms.
Šaltinis: elta.lt
