Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Tomas Gulbinas sukritikavo Lazdynų tvarkymo gaires. Jo teigimu, dokumente numatyta griežta kultūros paveldo apsauga gali apriboti naujas statybas, rekonstrukcijas ir rajono pritaikymą šiuolaikiniams gyventojų poreikiams.
Lazdynai yra kultūros paveldo vietovė, todėl, kaip teigiama gairių projekte, teritorijoje būtų leidžiama daugiausia konservuoti ir renovuoti nuo 1973 metų išlikusius statinius. T. Gulbinas abejoja, ar toks požiūris yra tinkamas visam rajonui ir jo ateičiai.
Suabejojo Lazdynų priskyrimo paveldui istorija
Tarybos narys atkreipė dėmesį, kad Lazdynai į kultūros vertybių sąrašus buvo įtraukti 1974 metais, netrukus po rajono statybų užbaigimo. Jo vertinimu, tai kelia klausimų, ar dabartinė paveldo apsauga nėra paremta sovietmečiu priimtais sprendimais.
Į Lietuvos kultūros paveldo registrą Lazdynai įtraukti 1993 metų gegužės 21 dieną. T. Gulbinas svarsto, ar šis sprendimas nebuvo susijęs su ankstesniu, dar sovietmečiu priimtu rajono pripažinimu kultūros vertybe.
Politikas pabrėžė nekritikuojantis Lazdynų architektų. Jo teigimu, diskusija turėtų vykti dėl dabartinio saugojimo masto, kuris, jo vertinimu, gali neleisti rajonui keistis kartu su miesto poreikiais.
Kritikuoja ribotas naujas statybas
Gairių projekte nauja statyba, anot T. Gulbino, būtų galima tik nedidelėje teritorijoje prie baseino. Kitose Lazdynų dalyse siūloma išlaikyti dabartinį funkcinį zonavimą, o tai, tarybos nario manymu, reikštų, kad rajone ir toliau dominuotų gyvenamoji bei pagrindinių kasdienių paslaugų funkcijos.
Jo teigimu, smulkiajam verslui daugiausia būtų palikta galimybė įsikurti daugiabučių pirmuosiuose aukštuose. T. Gulbinas taip pat kritikuoja siūlymą išsaugoti atvirojo planavimo principą, kai viešosios, pusiau privačios ir privačios erdvės rajone nėra aiškiai atskirtos.
Politikas teigia, kad tokia kryptis nesiderina su Vilniaus siekiu kurti vadinamąjį 15 minučių miestą, kuriame kasdienės paslaugos ir veiklos būtų lengvai pasiekiamos gyvenamojoje aplinkoje. Jo vertinimu, Lazdynų tvarkymo gairės rajoną galėtų palikti daugiausia gyvenamąja teritorija, kurioje trūksta įvairesnių funkcijų.
Rajone mažėja gyventojų
T. Gulbinas taip pat atkreipė dėmesį į gyventojų skaičiaus pokyčius. Jo pateikiamais duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lazdynų gyventojų sumažėjo 10 procentų, nors Vilniaus gyventojų skaičius per tą patį laiką išaugo 10 procentų.
Jis daro prielaidą, kad viena iš galimų mažėjimo priežasčių yra šiuolaikiško būsto trūkumas, nepatogūs sovietmečiu statytų butų išplanavimai ir nepakankamai atnaujinti daugiabučiai. Mažėjant gyventojų skaičiui, pasak tarybos nario, renovacijos išlaidos tenka mažesniam žmonių skaičiui.
Jo teigimu, devintajame dešimtmetyje Lazdynuose gyveno apie 46 tūkst. žmonių, o dabar – apie 21 tūkst. Dėl to, T. Gulbino vertinimu, rajone liko infrastruktūra, galinti aptarnauti gerokai daugiau gyventojų, tačiau ji nėra visiškai išnaudojama.
Gairėse numatytas ir parkavimo klausimas
T. Gulbino teigimu, dokumente pripažįstama, kad Lazdynuose trūksta automobilių stovėjimo vietų. Vienas iš siūlomų sprendimų – siaurinti vejas gatvėse ir kiemuose.
Tarybos narys taip pat teigia, kad dviračių takų vidiniuose kvartaluose įrengti nenumatoma, o jų plėtra būtų galima daugiausia prie didžiųjų gatvių. Jo vertinimu, tokie sprendimai nepakankamai atliepia šiuolaikinio miesto poreikius.
T. Gulbino nuomone, Lazdynų tvarkymo gairės turėtų sudaryti sąlygas ne tik išsaugoti rajono architektūros bruožus, bet ir leisti jam atsinaujinti. Jis abejoja, ar visiškas esamos struktūros išlaikymas būtų pagarba Lazdynų kūrėjams, kurių darbai buvo įvertinti būtent už inovatyvumą.
Šaltinis: elta.lt
