Grūdų brangimas nebūtinai iškart pakels maisto kainas: sprendimus lems sąnaudų trukmė

Grūdų kainų augimas didina maisto gamintojų sąnaudas, tačiau tai nereiškia, kad parduotuvių lentynose visi produktai brangs tokiu pačiu dydžiu. Verslo atstovai pabrėžia, kad galutines kainas lems ne tik žaliavų, bet ir energijos, darbo, kuro bei logistikos išlaidos.

Rugpjūčio pabaigoje vidutinė kviečių supirkimo kaina Lietuvoje siekė beveik 205 eurus už toną. Tai buvo apie 19 proc. daugiau nei prieš metus. Rugių kaina per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 30 proc., miežių – apie 11 proc., o rapsų – daugiau kaip 8 procentais.

Žaliavų kainos sudaro tik dalį savikainos

„Kauno grūdų“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius teigia, kad žaliavų kainų pokytis yra tik viena gamybos savikainos dedamųjų. Įmonėms taip pat tenka didesnės energijos, darbo, degalų ir transportavimo išlaidos.

Rugsėjo viduryje didmeninė gamtinių dujų kaina buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei prieš metus. Tuo metu privataus sektoriaus darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį per metus išaugo 9,6 procento.

Dalį augančių išlaidų gamintojai siekia suvaldyti didindami efektyvumą, automatizuodami procesus, taupiau naudodami energiją ir iš anksto planuodami pirkimus. Vis dėlto, kai kelių rūšių sąnaudos išlieka aukštesnės ilgesnį laiką, tai tampa derybų su prekybos partneriais dalimi.

Kada pokyčiai gali pasiekti pirkėjus?

Beveik penktadaliu padidėjusi kviečių supirkimo kaina savaime nereiškia tokio pat galutinio produkto pabrangimo. Grūdų dalis miltų ar kruopų savikainoje yra didesnė, tačiau sudėtingesnės receptūros gaminiuose reikšmingos ir kitos sudedamosios dalys bei gamybos išlaidos.

Be to, žaliavų kainų pokytis galutinio produkto savikainoje atsispindi ne iš karto. Grūdai perkami skirtingu metu, dalis kainų sutartyse nustatoma iš anksto, o atsargos kaupiamos ilgesniam laikotarpiui. Todėl dabartinis grūdų kainų augimas kai kurių gaminių kainas gali paveikti tik po kelių mėnesių.

Tiekėjai kalba apie didėjančias sąnaudas

Apie augančias išlaidas kalba ne tik grūdų perdirbimo įmonės. „Maximos“ Pirkimų departamento direktorė Aurelija Simutė nurodo, kad panašius argumentus prekybininkai girdi iš skirtingų maisto kategorijų tiekėjų.

Gamintojai mini žaliavų, energijos, darbo ir transportavimo kainų didėjimą. Tačiau jų poveikis kiekvienam produktui skiriasi, todėl prekybininkai vertina konkrečias tiekimo sąlygas ir prašo pagrįsti, kaip pasikeitusios išlaidos veikia produkto savikainą.

Prekybos tinklas teigia, kad derybose siekia sumažinti pirkėją pasiekiančią sąnaudų augimo dalį. Taip pat nurodoma, kad peržiūrint produktų kainas prekybinė marža šiuo metu nedidinama.

Vienodo maisto kainų scenarijaus neprognozuoja

Rinkos dalyviai kol kas nekalba apie vienodą visų maisto produktų brangimą. Tikėtinesnės atskirų gaminių ar kategorijų kainų korekcijos, priklausančios nuo to, kiek ilgai išliks padidėjusios žaliavų, energijos ir kitos sąnaudos.

Vienų produktų kainos gali išlikti stabilios, o kitų keistis dėl tiekimo sąlygų ar didesnės konkrečių žaliavų dalies savikainoje. Todėl grūdų kainų augimas savaime nereiškia, kad pirkėjai vienu metu susidurs su visos maisto kategorijos brangimu.

Šaltinis: elta.lt