Dingusio štetlo muziejus per pirmuosius veiklos metus Šeduvoje sulaukė daugiau kaip 100 tūkst. lankytojų. Maždaug dešimtadalis jų buvo atvykę iš užsienio. Muziejaus direktorius Jonas Heraklis Dovydaitis sako, kad toks susidomėjimas parodė, jog Lietuvos žydų istoriją pasakojančios vietos visuomenei reikėjo.
Muziejus Šeduvoje pristato buvusio štetlo žydų bendruomenės gyvenimą, tradicijas, kultūrą ir tragišką likimą. Pasak direktoriaus, lankytojai čia ateina ne tik apžiūrėti naujos ekspozicijos ar architektūros, bet ir geriau suprasti Lietuvos istoriją.
Nemokamas lankymas bus tęsiamas
Pirmųjų metų patirtis paskatino muziejų ir toliau lankytojus priimti nemokamai. Toks sprendimas, muziejaus vadovo teigimu, padeda pasiekti žmones, kurie kitu atveju galbūt neatvyktų, taip pat skatina grįžti vietos gyventojus.
Šeduvos ir viso Radviliškio rajono žmonės muziejuje dalyvauja renginiuose, minėjimuose bei kitose iniciatyvose. Direktorius pastebi, kad čia jau formuojasi naujos kultūrinės ir atminties tradicijos.
Nemokamas lankymas nereiškia, kad į muziejų galima patekti bet kuriuo metu be apribojimų. Dėl ekspozicijos erdvių dydžio ir siekio užtikrinti ramią apsilankymo patirtį lankytojų srautai valdomi, todėl būtina išankstinė registracija.
Ekspozicija pasakoja ne tik apie tragediją
Muziejaus lankytojų patirtį sudaro ekspozicija, Prisiminimų parkas ir senosios Šeduvos žydų kapinės. Ši vieta pradėta kurti nuo kapinių sutvarkymo, kai jas aplankęs Šeduvos žydų palikuonis rado prastą jų būklę. Vėliau kilo idėja šalia įkurti muziejų, skirtą vietos žydų bendruomenės istorijai.
J. H. Dovydaičio teigimu, svarbu parodyti ne vien Holokausto tragediją, bet ir iki jos gyvavusį žmonių pasaulį: šeimas, amatus, verslus, tikėjimą, kasdienybę ir svajones. Muziejuje tam pasitelkiami ir filmai, kurie lankytojams padeda istoriją suvokti ne tik kaip faktų rinkinį, bet ir kaip konkrečių žmonių likimus.
Dingusio štetlo muziejus įkurtas autentiškoje aplinkoje, todėl pasakojimas susiejamas su pačia Šeduva. Muziejaus kūrėjai siekė suderinti vietą, architektūrą ir turinį taip, kad lankytojas galėtų geriau pajusti pasaulį, apie kurį kalbama.
Prie projekto dirbo tarptautinė komanda
Muziejaus kūrimas truko daugiau nei dešimtmetį. Projekte dalyvavo daugiau kaip 30 įmonių iš 8 šalių, taip pat istorikai, kuratoriai, architektai, ekspozicijų kūrėjai, edukatoriai, tyrėjai, filmų kūrėjai ir kiti specialistai.
Muziejų inicijavo ir įkūrė Šveicarijoje registruota filantropinė organizacija „YouthAid Foundation“. Architektūrinę viziją sukūrė profesorius Raineris Mahlamäki ir studija „Lahdelma & Mahlamäki Architects“, o ekspozicijos bei interjero dizainą rengė „Ralph Appelbaum Associates“.
Direktorius pabrėžia, kad tokio pobūdžio muziejus negali būti vieno žmogaus kūrinys. Jo autorystę sudaro istorinis tyrimas, kuratorinis darbas, architektūra, dizainas, filmai, edukacija ir daugelio žmonių indėlis.
Muziejus planuoja naujus darbus
Antraisiais veiklos metais muziejus sieks pritraukti daugiau lankytojų iš visos Lietuvos, stiprinti edukacines programas ir skatinti atviresnį pokalbį apie Lietuvos žydų istoriją.
Vienas iš būsimų darbų yra Chaimo Frenkelio sinagogos Šiauliuose atkūrimas. Planuojama, kad atnaujintas pastatas nebus paverstas muziejaus dalimi, o vėl tarnaus kaip žydų maldos namai.
Dingusio štetlo muziejus taip pat nori, kad lankytojai išsineštų ne tik daugiau žinių, bet ir asmeninį santykį su pasakojama istorija. Muziejaus vadovo teigimu, Lietuvos žydų istorija nėra atskira nuo bendros šalies praeities, o pagarba kitam prasideda nuo noro jį pažinti.
Šaltinis: elta.lt
