Balso žinučių naudojimas ne visada palengvina bendravimą. Naujas tyrimas parodė, kad dviprasmiškas įrašas kai kuriais atvejais gali būti suprastas neigiamiau nei toks pats tekstas, o gavėjui ilgos žinutės tampa papildomu rūpesčiu.
2026 metais atliktame moksliniame tyrime dalyvavo beveik 800 žmonių. Jame nagrinėtas bendravimas darbo aplinkoje ir aiškintasi, kaip žmonės supranta balso įrašus bei tekstinius pranešimus.
Balsas ne visada padeda geriau suprasti mintį
Tyrimo rezultatai parodė, kad pašnekovo balsas ne visuomet padeda tiksliau perteikti žinutės prasmę. Jei įrašo turinys yra dviprasmiškas, gavėjas jį gali įvertinti neigiamiau nei rašytinį pranešimą. Toks poveikis ypač išryškėjo tarp žmonių, patiriančių didesnį stresą.
Balso žinučių naudojimas taip pat nėra toks paplitęs, kaip gali atrodyti. 2026 metais Jungtinėje Karalystėje atliktos „YouGov“ apklausos duomenimis, balso įrašus reguliariai siunčia maždaug kas septintas respondentas. Tekstinėmis žinutėmis ar susirašinėjimo programėlėmis reguliariai naudojasi beveik devyni iš dešimties apklaustųjų.
Gavėjui gali prireikti daugiau laiko
Gydytoja psichiatrė Rūta Remeikė atkreipia dėmesį, kad skaitmeniniame bendravime žmonėms svarbu patiems pasirinkti, kada ir kokiu būdu jie gali atsakyti. Tai, kas vienam žmogui atrodo patogu, kitam gali sukelti nepatogumų.
Trumpą įrašą išsiųsti dažnai paprasčiau nei parašyti tokios pačios trukmės tekstą. Tačiau gavėjas turi skirti visą laiką žinutei išklausyti ir negali taip greitai peržvelgti jos turinio ar sugrįžti prie konkrečios detalės. Be to, ne kiekvienoje vietoje galima patogiai klausytis garso.
Psichiatrė taip pat ragina iš bendravimo įpročių nespręsti apie žmogaus charakterį ar dėmesingumą. Vieniems lengviau išsakyti mintis balsu, kitiems patogiau rašyti, todėl skirtingus poreikius verta aptarti tiesiai.
Ką gali programėlės?
„Tele2“ ekspertas Arnoldas Lukošius teigia, kad balso žinutės gali būti tarpinis variantas tarp skambučio ir susirašinėjimo. Jos leidžia išsamiau papasakoti apie įspūdžius ar kitą situaciją, tačiau gavėjui nereikia atsakyti iš karto.
Vis dėlto ilgesnis įrašas nėra patogiausias būdas perduoti informaciją, kurią vėliau reikės greitai rasti. Adresą, susitikimo laiką ar kitą svarbią detalę dažnai praktiškiau parašyti.
„WhatsApp“ ir „Telegram“ suteikia galimybę balso įrašus klausytis pagreitintai. Pasirinkus dvigubą greitį, trijų minučių žinutę galima išklausyti per maždaug pusantros minutės. Kai kuriose programėlėse įrašus galima paversti tekstu, tačiau ši funkcija prieinama ne visomis kalbomis.
Kaip išvengti netyčia išsiųsto įrašo?
Daugelyje programėlių balso žinutę galima atšaukti arba perklausyti prieš ją išsiunčiant. Veiksmai priklauso nuo naudojamos platformos:
- „WhatsApp“ įrašymas atšaukiamas braukiant į kairę, o braukiant aukštyn galima kalbėti nelaikant mikrofono mygtuko. Prieš išsiunčiant įrašą galima perklausyti
- „Telegram“ įrašą taip pat galima atšaukti braukiant į kairę arba užfiksuoti braukiant aukštyn. Prieš išsiunčiant suteikiama galimybė jį perklausyti
- „Messenger“ ir „Instagram“ balso žinutės įrašomos pokalbio lange pasirinkus mikrofono simbolį, tačiau konkretūs veiksmai gali skirtis priklausomai nuo programėlės versijos
Jeigu įrašas jau išsiųstas, kai kurios programėlės leidžia jį pašalinti visiems pokalbio dalyviams. Tačiau tai negarantuoja, kad gavėjas jo dar nebuvo išklausęs.
Kada geriau rinktis tekstą?
Balso žinučių naudojimas gali būti patogus dalijantis įspūdžiais ar pasakojant ilgesnę istoriją. Tačiau prieš siunčiant ilgą įrašą verta įvertinti, ar gavėjas galės jį išklausyti tuo metu, kai žinutė bus gauta.
Viešajame transporte ar kavinėje patariama naudoti ausines. Taip mažiau trukdoma aplinkiniams ir geriau apsaugomas pokalbio privatumas. Jei žmogui balso žinutės nepatogios, apie tai galima pasakyti tiesiai, nekritikuojant jo bendravimo įpročių.
Šaltinis: elta.lt
